Vidmantu pasivadinęs pardavėjas „ebay“ aukcione siūlo įsigyti JAV prezidento Franklino Roosevelto 1934 metais Baltuosiuose rūmuose pasirašytą įgaliojimą valstijos sekretoriui Cordellui Hullui spręsti bendradarbiavimo klausimus su bet kurio asmeniu, kurį yra įgaliojusi Lietuvos Vyriausybė.
Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, susipažinęs su dokumento pardavėjo internete pateikiama informacija, sutiko atsakyti į naujienų portalo lrytas.lt klausimus.
– Ar interneto aukcione parduodamas dokumentas yra retas?
– Iš esmės tai retas dokumentas, nes yra vienetinis ir unikalus. Kai kalbame apie dokumentus, pagrindinis akcentas yra tai, kad kiekvienas jų yra unikalus ir vienetinis: juk kiekvienas dokumentas kuriamas dėl konkretaus tikslo. Dokumentas nėra knyga, kuri gali būti spausdinama šimto ar kelių tūkstančių egzempliorių tiražu, tai taip pat nėra ir moneta, kurių nukaldinama daug.
– Kokia šio dokumento istorinė reikšmė?
– Dokumentas yra retas, bet jo istorinė vertė ir reikšmė – jau atskiras klausimas. Toks dokumentas veikiausiai yra vienintelis pasirašytas. Tai juk konkretus atvejis, konkreti situacija, kai įgaliojimas parašytas užsienio reikalų ministrui C.Hullui ratifikuoti susitarimą su Lietuva. Tai ratifikacinis raštas, ne pati sutartis ar teisės aktas. Tai įgaliojimas pasirašyti. Žinoma, labai įdomu, kaip toks dokumentas atsidūrė interneto prekybos platformoje, nes tai valstybės dokumentas, adresuotas kitai valstybei.
Tai įgaliojimas valstybės pareigūnui, kurį šis turi perduoti kitos valstybės pareigūnui: JAV įgaliojo užsienio reikalų ministrą arba valstybės sekretorių atlikti visus kitus veiksmus. Šis raštas įteikiamas Lietuvos pusei patvirtinant, kad ministras turi įgaliojimą atlikti šiuos veiksmus.
– Ar legalu pardavinėti tokį dokumentą internete?
– Tai gana atviras klausimas... Čia, ko gera, laikomasi pozicijos, kad kas nėra draudžiama, tas leistina. Jei žinotume, kad šis dokumentas paimtas iš kažkurio iš Lietuvos valstybės archyvų ir parduodamas aukcione, būtų galima kalbėti apie administracinę atsakomybę, o jei jis būtų dar kokiu nors būdu pavogtas – tada kalbėtume apie baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju, peržiūrėję esamus šaltinius, manome, kad šis dokumentas į Lietuvą atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Ar legalu jį parduoti aukcione? Panašu, kad jokio teisės aktų pažeidimo nėra. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis kolekcininkas dokumentą gavo – skelbime informacijos nėra.
– Ar devyni tūkstančiai penki šimtai dolerių – didelė kaina?
– Dokumentų kainas labai sunku nustatyti, bėdų kyla draudžiant gabenamus dokumentus, kai reikia įvardyti sumą. Kuo senesnis dokumentas, tuo didesnė jo kaina, nes veikiausiai jis yra retesnis, ir tuo mažiau jų buvo. Dokumento vertė priklauso ir nuo jo sudėtingumo, atspaudų, trapumo ir pan.
Šiuo atveju turime XX amžiaus dokumentą, o jų jau yra daug. Pasižiūrėjome tame pačiame „ebay“ aukcione, tai su prezidento F.Roosevelto parašu galima rasti bent 10–20 dokumentų. Jų kainos svyruoja nuo kelių šimtų dolerių iki kelių tūkstančių. Šis parduodamas dokumentas – vienas brangiausių.
Ši kaina – nemaža. Nė vienas valstybės archyvas taip dokumentų neperka. Archyvai pavienių dokumentų neįsigyja. Jei kas nors tokį dokumentą dovanotų – taip, dovaną priimti galėtų. Jei kalbėtume, ar tai didelė kaina norinčiam įsigyti dokumentą, vienareikšmiškai sakyčiau, kad didelė. Lietuvoje nei archyvas, nei muziejus už tokią kainą nepirktų, juo galėtų susidomėti privatus kolekcininkas.
Kolekcininkai, kurie kolekcionuoja žymių žmonių autografus, sako, kad dokumentų su parašais kainos labai svyruoja: Ronaldo Reagano parašą galima įsigyti ir už 1500 dol., J.F.Kennedy – už 3000 dol., o Michailo Gorbačiovo pasirašytą nuotrauką galima nusipirkti už 300 dolerių.
– Kaip pirkėjui įsitikinti, kad jis perka tikrą o ne suklastotą dokumentą?
– Dažnai autentiškumo patikrinimo klausimas įvairiuose aukcionuose lieka neišspręstas. Būna atvejų, kai pardavėjas leidžia susipažinti su dokumentu ar kaip nors patį faktą patikrinti iš anksto, bet dažniausiai sprendimas per „pasitikiu ar nepasitikiu“ prizmę. Galima rašyti pardavėjui ir klausti papildomų detalių. Garsiausi pasaulio aukcionai prideda ekspertų išvadas, kuriose patvirtinamas autentiškumas. Įdomu tai, kad toks ekspertas neprisiima jokios finansinės atsakomybės, jei kitas ekspertas paneigs jo išvadas. Jei paaiškėja, kad paveikslas vis dėlto buvo klastotė, tai netampa pagrindu susigrąžinti už jį sumokėtus pinigus.
– Ar gali taip nutikti, kad kitas Vasario 16-osios akto originalas vieną dieną pasirodys interneto aukcione?
– Leisiu sau pajuokauti, kad dokumento turėtojas veikiausiai kreiptųsi į koncerną „MG Baltic“. Rimčiau kalbant, o kas galėtų paneigti tokią galimybę, kad Vasario 16-osios Aktas, kurio visi ieško, atsidūręs privačiose rankose, negalėtų atsirasti kokiame nors aukcione.
