Idėjos sumanytojas bibliotekos direktorius ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis skaityklos sieną užklojusį dailininko Romo Klimavičiaus skurtą pano „Vietinė spauda Klaipėdos krašte“ (dizaineris Tomas Rutkauskas) pristatė kaip paminklą tautinei spaudai, kurios šaknys – Mažoje Lietuvoje.
Penkių sekcijų pano nurodyti Klaipėdos krašte nuo XIX a. pradžios vokiečių ir lietuvių kalbomis leisti iškiliausi laikraščiai, primenama sovietmečio periodika, įamžinti ir šiandien internato portalu vis dar nepaklupdyti klaipėdietiškos popierinės žiniasklaidos leidiniai. Nepamiršti garsiausi leidėjai bei žurnalistai – jų vardai ir atvaizdai irgi įamžinti pano.
„Iš pradžių norėjome pagerbti žymesnius spaudos darbuotojus lentelėmis arba rašalinėmis simboliškai pažymėdami skaityklos stalus, bet vėliau šios idėjos atsisakyta. Sukurtas pano yra dokumentinio – informacinio pobūdžio dekoratyvusis skaityklos akcentas, primenantis ilgą bei vingiuotą Klaipėdos krašto periodinės spaudos kelią“, - kalbėjo J.Šikšnelis.
Pristatydami pano bibliotekininkai pažymėjo, jog Klaipėdos krašte būta kur kas daugiau nei nurodoma pano įvairių leidinių. Visų faksimilėms skaityklos neužtektų, todėl pasirinkti tik patys garsiausi, didžiausiais tiražai ilgiausiai leisti Mažosios Lietuvos laikraščiai.
Mažojoje Lietuvoje 1823 m. gotišku šriftu išspaudintas pirmasis lietuviškas periodinis – Johano Ferdinando Kelio redaguotas religinis laikraštis „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“. Pirmieji šeši numeriai išspausdinti Tilžėje, po to laikraštis iki 1872 metų buvo leidžiamas Karaliaučiuje. Pirmasis numeris rastas JAV.
Klaipėdoje pirmasis lietuviškas savaitraštis „Lietuvininkų Prietelis arba lietuviška ceitunga“, irgi spausdintas gotišku šriftu, pasirodė vėliau - 1849 metais. Jį išleido klaipėdietis spaustuvininkas Frydrichas Vilhelmas Horchas. Kitą laikraštį vokiečių kalba „Memelsche Wochenblat“ F.W. Horchas Klaipėdoje leido nuo 1817 metų.
Prūsijos vyriausybės nurodymu Frydrichas Kuršaitis 1849 metais pradėjo leisti laikraštį „Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žines parnešąs“. Šį laikraštį 1880 metais nupirkęs klaipėdiškis mokytojas Adomas Einaras leido kitu pavadinimu „Naujasis keleivis“. Vėliau jis buvo leidžiamas kaip „Konservatyvų draugystės laiško“ priedas.
Martynas Šernius Klaipėdoje nuo 1877 metų leistame laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ bendradarbiavo Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Jurgis Zauerveinas, kiti žymūs Lietuvos nacionalinio atgimimo šaukliai ir veikėjai. Šis laikraštis ėjo iki pat 1939 metų.
Po Pirmojo pasaulinio karo Mažosios Lietuvos spaudos centras iš Tilžės persikėlė į Klaipėdą. Čia dvi spaustuvės („Lituania“ ir „Rytas“) 1920-1939 metais spausdino daugiau kaip pusšimtį laikraščių – vieni ėjo ilgiau, kitų tik po keletą numerių buvo išleista.
Lietuviškos periodikos tyrinėtojo ir kolekcininko klaipėdiečio Šarūno Toliušio duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo buvusiuose Rytprūsiuose, šiapus ir anapus Nemuno, vokiečių bei lietuvių kalbomis iš viso buvo leidžiama apie 150 laikraščių ir žurnalų. Nemažai originalių egzempliorių ir rinkinių dabar saugoma Vokietijos archyvuose ir bibliotekose.
Solidžios apimties veikalą apie Mažosios Lietuvos periodiką baigiantis parengti Š.Toliušis Klaipėdos bibliotekininkams linkėjo nesustoti: „Berlyno ir Liuneborgo archyvuose galima atrasti pamirštų, jokiose bibliografijose neminimų ir dar netyrinėtų Klaipėdos krašto laikraščių. Vaizdas būtų pilnesnis, jeigu gautume bent pirmųjų puslapių faksimiles“.
Pirmuoju Lietuvos teritorijoje pasirodžiusiu periodiniu leidiniu vadinamas 1760 metais Vilniuje lenkų kalba pradėtas leisti laikraštis „Kurjer Litewski“.
