„Vaikas verkė pasikūkčiodamas, atrodo net įkvėpti negali. Šalia stovėjo vyresnio amžiaus pora, kurie bandė kalbinti mergaitę, tačiau ši nieko nesakė“ - prisimena pareigūnas.
N. Pupininkas ir toliau kalbino mergaitę, kuri po truputį nusiramino ir papasakojo į kokią situaciją pakliuvo. Paaiškėjo, kad 11-metė Gabrielė dalyvavo mokslo metų pabaigos žygyje dviračiais.
Mergaitė gyvena miesto pakraštyje - „ pietiniame“ mikrorajone , tad į mokyklą , kuri yra centre, važiuoja autobusu. Ryte vairuotojas leido į autobusą įsivaryti dviratį, tačiau dabar, kiti vairuotojai dviračio vežtis neleidžia ir ji nežino kaip grįžti namo.
„Mergaitės paklausiau ar nebijo policijos, sakė ne. Kadangi visai čia pat komisariatas, pasiūliau jai eiti drauge, kur ir sugalvosime, kaip išspręsti visą situaciją“ - prisimena pareigūnas.
N. Pupininkas grįžęs į kabinetą susisiekė su Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininku P.Šegurovu ir paprašė pagalbos. Netrukus buvo atsiųstas ekipažas ir mieste dirbantys veiklos skyriaus pareigūnai mergaitę (ir jos dviratį) nuvežė namo.
N. Pupininkas džiaugiasi, kad pavyko labai greitai surasti sprendimą, o mergaitei liko geras prisiminimas apie policiją: „mes labai draugiškai pasikalbėjome. Gabrielė papasakojo, kad klasėje yra pirmūnė, o kitais metais eis į naują mokyklą ir ten stengsis gerai mokytis. Taip pat lanko plaukimo treniruotes ir žadėjo tapti gera plaukike ir garsinti Lietuvą.“
„Vilkėjau uniformą, tad manau būtent dėl to mergaitė manimi labiau pasitikėjo nei kitais praeiviais. Tiesa, kol su ja kalbėjausi išgirdau ne vieną repliką, už ką baudžiu mergaitę, kad turėčiau ją paleisti ir pan.
Kol ėjome į policijos komisariatą, aš vedžiau mergaitės dviratį, taip pat mačiau praeivių žvilgsnius, kurie tikriausiai galvojo, kad vedu mergaitę bausti. Šiek tiek gaila, kad toks visuomenės požiūris, o juk dažnai mes ištiesiame pagalbos ranką“ - sako N. Pupininkas.
