Klupčiojančią Vyriausybę muša visi, kas tik netingi

Šią savaitę suėjo pusmetis, kai S.Skvernelio vadovaujama Vyriausybė tvarkosi Lietuvoje, bet visuomenėje abejojama, ar tvarkos daugėja.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 18, 2017, 3:17 PM

Tiek „valstiečių“, tiek Vyriausybės, tiek ir premjero reitingai smunka kelis mėnesius iš eilės.

Krintančius reitingus V.Pranckietis vertina filosofiškai – ne kaip smunkančius, bet kaip grįžtančius į realybę, kitaip sakant, tokius, kokie buvo prieš Seimo rinkimus.

Guodžia save ir S.Skvernelis, sakydamas, kad dirba darbus, nedarytus dešimtmečiais, ir nesuka sau galvos dėl reitingų. Bet jis esą jau pajutęs tik 2019 metais vyksiančių prezidento rinkimų alsavimą, nors nesutinka pasakyti, ar kels juose savo kandidatūrą.

Pirmasis valdžios pusmetis dažnai apibūdinamas kaip patogiausias laikas ryžtingoms ir nepopuliarioms reformoms. Kaip šiuo požiūriu būtų galima vertinti Vyriausybės darbą?

„Valstiečių“ frakcijos vadovas Seime R.Karbauskis Vyriausybei rašo devynetą, tačiau toks aukštas vertinimas atsiduoda ne tik akių dūmimu, bet ir šios valdžios vidaus konfliktų dangstymu.

Būtent nesutarimai tarp Seimo ir Vyriausybės, tarp abiejų koalicijos partnerių ir galiausiai pačių „valstiečių“ nesusikalbėjimas, ko gero, labiausiai ir pančioja šį ministrų kabinetą.

Akivaizdžius vidaus nesutarimus, tiesa, kol kas palyginti sėkmingai slepiamus viešojoje erdvėje, šią savaitę patvirtino Seimo narės D.Šakalienės sprendimas kelti sparnus iš „valstiečių“ frakcijos ir nutūpti pas liberalus.

Tai jau antras „valstiečius“ paliekantis parlamentaras – pirmasis buvo B.Matelis, piktinęsis šios partijos lyderio R.Karbauskio mįslingu palankumu G.Kildišienei (jai teko trauktis iš Seimo). Bet D.Šakalienė išsiskiria, kad ji išrinkta pagal „valstiečių“ sąrašą.

Seimo pirmininkas tokį D.Šakalienės elgesį vadina negarbingu ir kaltinimus grindžia dar ir tuo, kad ji rinkimų kampaniją vykdė vien „valstiečių“ pinigais. Jie dabar ragina politikę trauktis iš Seimo. Tik vargu ar patys „valstiečiai“ tikisi, kad ji padės mandatą.

Tačiau kalbos, kad jie pasiūlys Rinkimų įstatymo pataisą, kuri esą apribos galimybę pagal sąrašą išrinktiems Seimo nariams tapti laisvaisiais agentais ir kaip krepšininkams keliauti iš vienos komandos į kitą, gali būti laikomos ir perspėjimu kitiems jų frakcijos nariams, kad nesugalvotų sekti D.Šakalienės pavyzdžiu.

Savo sprendimą palikti „valstiečius“ ši parlamentarė grindžia valdančiųjų nutolimu nuo rinkiminių pažadų. Tačiau taip kalbėti galėtų dažnas „valstiečių“ frakcijos narys. Be to, jeigu valdantieji atsisakytų kai kurių rinkėjams dalytų pažadų, ko gero, Lietuvai tai išeitų tik į naudą.

Kaltinant „valstiečius“ rinkėjų apgaudinėjimu, negalima nepastebėti, kad per pirmąjį pusmetį jie sugebėjo paversti įstatymu gal net labiausiai abejotiną savo pažadą, tiesa, galiausiai kiek sušvelnintą, – alkoholio pardavimo ribojimus, kurių dauguma vargu ar sumažins girtavimą, bet sukels nepatogumų svaigalais nepiktnaudžiaujantiems žmonėms.

Atkreipiamas dėmesys, kad socialdemokratai, grasinę nepritarti kai kuriems alkoholio prekybos ribojimams ir reikalavę įtraukti į Darbo kodeksą (DK) vieną kitą jų siūlomą nuostatą, nesukėlė jokio maišto ir vieningai balsavo taip, kaip norėjo „valstiečiai“.

Tai rodo, kad, nepaisant viešo apsižodžiavimo, socialdemokratai kol kas nėra linkę įtempti santykių su stipresniuoju koalicijos partneriu taip, kad liktų tik trauktis iš valdžios ir netekti gautų postų.

Seimas pritarė tokiam DK variantui, kokį ragino priimti Vyriausybė, nors, ekspertų vertinimu, jo esminės nuostatos mažai skiriasi nuo dar pernai ankstesnės kadencijos Seimo patvirtintų įstatymų, kurių įsigaliojimą „valstiečiai“ buvo atidėję pusmečiui, žadėdami gerokai sustiprinti dirbančių asmenų socialinę apsaugą.

Tik šias reformas – alkoholio prekybos bei naująjį DK – ir pavyko „valstiečiams“ įgyvendinti, o visi kiti jų sumanymai stringa.

Dėl to jie negali kaltinti nei opozicijos, kurios balsų nepakaktų, kad galėtų sustabdyti valdančiųjų planus, nei socialdemokratų, purkštaujančių, bet galiausiai klusniai einančių paskui „valstiečius“.

Didžiausios kliūtys Vyriausybės siūlomoms reformoms kyla Seimo „valstiečių“ frakcijoje. Taip nutiko dviem svarbioms reformoms – 42 urėdijų panaikinimo planui ir aukštojo mokslo konsolidavimo projektui.

Urėdijų naikinimui dar priešinasi kone per galvą versdamiesi socialdemokratai, bet numatytą universitetų jungimą Seime torpeduoja daugiausia patys „valstiečiai“.

Čia justi ir su universitetais siejamo Seimo pirmininko V.Pranckiečio bei Švietimo ir mokslo komiteto vadovo E.Jovaišos įtaka, ir aukštųjų mokyklų bendruomenių baimė, kad dalis darbuotojų dėl reformos neteks darbo, ir rektorių noras išsaugoti postus.

Šią savaitę aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos, prieštaraudamos universitetų tinklo optimizavimui, surengė protesto akciją. Jau ir Seime „valstiečiai“ registravo kitokį, nei siūlo Vyriausybė, aukštųjų mokyklų konsolidavimo įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma idėjos sujungti visus Kauno universitetus, išskyrus Lietuvos sveikatos mokslų.

Premjeras S.Skvernelis turbūt teisus sakydamas, kad atsisakius aukštojo mokslo struktūrinės reformos būtų einama į pražūtį, nes neįmanoma nei gerinti studijų kokybės, nei normaliai finansuoti išpūstos neefektyvios aukštųjų mokyklų sistemos, ypač kai mažėja studentų. Pokyčiai vis viena turės įvykti, bet juos nukėlus žala Lietuvai tik didės.

Regis, galėtų Vyriausybei padėti prezidentė D.Grybauskaitė, kaip manoma, pati įpiršusi kelis vadinamuosius ministrus profesionalus, bet ji, skaitydama metinį pranešimą, tik jai įprastu stiliumi kritikavo valdžią dėl vangiai vykstančių reformų ir nevykdomų rinkiminių pažadų.

Bet gal todėl ir nematyti realių pokyčių, nes Vyriausybę muša visi, kas netingi, kaišioja pagalius į ratus, o padėti niekas neskuba.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.