Pirmadienį Vilniuje buvo surengta diskusija, kurioje siekta atsakyti į keletą klausimų: ar šiandien vykdoma aukštojo mokslo reforma neprieštarauja Lietuvos teisėms aktams bei kokie sprendimai turi būti priimti pirmiausia, siekiant efektyvios aukštojo mokslo konkurencijos tarptautiniu mastu?
Svyruoja ant teisinės ribos
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus Juozo Augučio, didelė dalis kritikuojančiųjų Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, pamiršta, kad mūsų šalies universitetai nėra tokie ir blogi. Jis priminė, kad net keturi lietuviški universitetai patenka tarp 3 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų.
„Nei viena sritis Lietuvoje nėra net priartėjusi prie tokių dalykų“, – sakė J.Augutis.
Tiesa, jis neneigė, kad Lietuvoje ženkliai sumažėjo studentų skaičius ir tai lemia, kad universitetai dirba ne pilnu pajėgumu, o dėl to atsiranda nemažai problemų. Tačiau jis tvirtai teigė, kad universitetai toli gražu nėra silpniausia sritis Lietuvoje.
VDU rektorius teigė, kad siekis sustiprinti aukštojo mokslo, studijų kokybę yra savaime suprantamas, tačiau toks tikslai mažai ką reiškia, jei nėra žinoma, ko konkrečiai norima pasiekti.
„Vyriausybės sudarytos darbo grupės siūlymas, atrodo, ne aukštojo mokslo kokybės tikslais grįstas, o tam tikrais pramonininkų, verslo interesais. Čia yra problema“, – kalbėjo J.Augutis.
Kaip didelę reformos bėdą jis įvardijo ir jos pristatymą. Esą tai, kaip buvo pristatyta reforma, prasilenkia ne tik su universitetų autonomijos principais, bet ir Konstitucinio Teismo išaiškinimu. „Dviejų universitetų ar dviejų katedrų sujungimas yra sudėtingas dalykas. Pasakymas, kad bus sujungta 10 universitetų, prieš pasakant su jais nepasitarus, rizikuoja peržengti teisines normas“, – tikino VDU rektorius.
Sistema orientuota į kiekybę
Banko „Nordea“ ekonomistas bei Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas teigė, kad universitetai įsivėlė į žaidimą, kurio taisyklės – prisitraukti kuo daugiau krepšelių, tai reiškia, kuo daugiau studentų. Būtent orientavimasis į kiekybę prisidėjo prie prastėjančios aukštojo mokslo kokybės.
„Buvo varžybos, jos vyko mažinant konkursinį balą ir taip prastėjo kokybė“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Jis pasakojo, kad tada, kai pats stojo į universitetus, Vilniaus universitetas (VU) buvo prestižinis ir būsimieji studentai, rinkdamiesi kur studijuoti, statydavo jį šalia itin gerą vardą turinčių užsienio universitetų. Tiesa, dabar situacija yra pasikeitusi.
„Į tą patį kursą įstoja ir labai gabūs, ir negabūs studentai. Tie labai gabūs nebenori ten mokytis, nes dingsta prestižas, todėl jie pasirenka Vakarų aukštąsias mokyklas. Gabiausieji nebenori savęs asocijuoti su vidutiniokais“, – sakė banko „Nordea“ ekonomistas.
Pagrindinis klausimas, anot Ž.Maurico, dabar yra, kaip atstatyti aukštojo mokslo kokybę, tačiau padaryti tai nėra paprasta, nes kliudo ir įvairūs išoriniai veiksmai. Kaip pagrindinius, kliūtis statančius išorinius veiksnius, ekonomistas įvardijo nuotolinį mokymą ir emigraciją.
„Manau, kad didžiausias iššūkis universitetams yra kaip atgauti prestižą, kokybę. Išlieka tik stipriausieji. Arba tu esi stiprus kažkokioje srityje, arba tavęs nėra visai“, – sakė Ž.Mauricas.
Kritikos kliuvo darbo grupei
Gaisrų gesinimas – taip Vyriausybės sudarytos darbo grupės, kuri parengė aukštojo mokslo reformos planą, darbą pavadino Ž.Mauricas. „Tačiau ta gesinimo instaliacijos įranga nepajėgs užgesinti, tik prigesinti. Nemanau, kad sujungimas padės visiškai užgesinti gaisro židinius“, – apie siūlomą universitetų sujungimą kalbėjo Ž.Mauricas.
Pasak jo, panašu, kad dabar siekiama perspektyvos neturinčias aukštąsias mokyklas priglausti po stipriųjų universitetų sparnelių. Bėda ta, kad tai lemtų tų stipriųjų aukštųjų mokyklų ilgainiui tapimą neperspektyviomis.
Tuo tarpu Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė teigė, kad premjero darbo grupės sudėtyje akademinių bendruomenių atstovų nebuvo todėl, nes norėta išvengti „kad jei nezyztų, jog viską reikia išsaugoti“.
V.Būdienės teigimu, pasiūlymas sudarytas taip, kad susidaro įspūdis, jog jį sudarė pati ministerija, o darbo grupė tik patvirtino. Ji sakė, kad pateiktas siūlymas rodo norą perdalyti, persidalyti ir padalinti resursus.
„Banginiai nori suvalgyti smulkias žuveles“, – sakė V.Būdienė.
Kalbama apie turto pardavimą
Diskusijoje kalbėjusi V.Būdienė priminė, kad netrukus po to, kai buvo paskelbti darbo grupės siūlymai, premjeras Saulius Skvernelis spaudoje sakė, kad prie kito universiteto prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) turtas tikrai bus parduotas.
Visai neseniai apie tai kalbėjo ir finansų ministras Vilius Šapoka, sakydamas, kad valstybės turtas bus parduodamas, o pirmiausia mokslo pastatai.
„Valstybė suinteresuota prisitraukti milijonų. Čia kol kas kalba eina labiausiai apie resursus. Apie tas misijas (gerinti aukštojo mokslo kokybę – aut.) kol kas nelabai girdisi, kad kas būtų konkretaus kalbama“, – sakė V.Būdienė.
Dėstytojai be darbo neliks
Paklaustas apie tai, kiek dėstytojų po planuojamos reformos praras darbo vietas, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas ramino – į darbo biržą universitetų darbuotojai traukti neturės. Klausimą dėl dėstytojų atleidimo jis pavadino gerokai išpūstu.
Pasak jo, itin didelė dalis akademinės bendruomenės dirba daugiau nei vienoje aukštojoje mokykloje, o taip pat ir įvairiose bendrovėse. „Tai čia įvyktų ir atlyginimų konsolidavimas“, – sakė G.Vilūnas.
Jis taip pat tikino, kad kol kas per anksti skaičiuoti, kiek kainuos aukštojo mokslo reforma: „Mano supratimu, politikos formavimas nebūtinai nuo išteklių gali prasidėti. Diskusijos vyksta ne vieną dešimtmetį. Klausimas, kiek mes sau galime leisti finansiškai tai padaryti, eina įkandin. Tam tikri modeliavimai finansinių išteklių, kuriais galime disponuoti šioje situacijoje, yra.“
Seimas dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos sprendimą priimti turėtų pavasario sesijoje, tačiau G.Viliūno teigimu šiuo metu dar nėra aišku, kaip reforma atrodys galutinai.
