Naujausias sumanymas – pakeisti Baudžiamąjį kodeksą (BK) ir neleisti teismams už sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims atidėti bausmės vykdymo, kitaip sakant, būtinai siųsti visus nuteistuosius už grotų.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ši Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako siūloma BK pataisa, kuriai parlamentarai po pateikimo jau pritarė, padės vykdyti teisingumą ir patiks daugeliui žmonių, įsitikinusių, jog visi nusikaltėliai turi sėdėti kalėjime, ir pageidautina – kuo ilgiau.
Ko gero, dėl nuolat smunkančio populiarumo besikremtantys „valstiečiai“ ir siekia tokia populistine priemone bent kiek gerinti reitingus. Bet ar iš tiesų tai padidins teisingumą Lietuvoje?
Gal ir būtų galima pritarti V.Bakui, jog vengiant nuteistųjų skaičiaus didėjimo nereikėtų atverti durų nebaudžiamumui, o visuomenė tikrai netaps saugesnė, jei nuo bausmių bus atleisti pavojingiausi asmenys.
Bet žinodamas tikrąją padėtį kitaip kaip demagogija tokių samprotavimų nepavadinsi.
Pirmiausia, kokios dabar galiojančios teisės normos numato, kad pavojingiausi nusikaltėliai gali būti atleidžiami nuo įkalinimo bausmės?
Prieš porą metų priimta BK norma tik leidžia teismams ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims paskirtos bausmės vykdymą atidėti nuo vienų iki trejų metų ir ši nuostata netaikoma padariusiems labai sunkių nusikaltimų.
Akivaizdu, kad pavojingi nusikaltėliai ir pagal galiojančias teisės normas negali išeiti į laisvę.
Siūloma nauja BK pataisa būtų galima atidėti įkalinimą vien nesunkius ir apysunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, nuteistiems ne ilgesne nei ketverių metų nelaisvės bausme, bet tokią teisę prarastų sunkiau nusikaltę nuteistieji. Čia ir slypi pavojai.
V.Bakas reklamuojasi, kad ši pataisa neleis mėgautis laisve už apiplėšimus, didelės vertės turto vagystes, seksualinį prievartavimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, kyšininkavimą nuteistiems asmenims. Būtų galima ploti tokiai kovai už teisingumą, jei tai nebūtų manipuliavimas faktais.
Plėšikai, prievartautojai, banditai turėtų būti baudžiami gerokai ilgesnėmis nei ketverių metų nelaisvės bausmėmis ir jau savaime į jokį įkalinimo atidėjimą negalėtų ir pretenduoti.
Bet net jei dėl kokių nors lengvinamųjų aplinkybių teismas nubaustų tokius asmenis švelniau, savaime suprantama, neturėtų taikyti dar ir bausmės atidėjimo normos. Nėra jokių faktų, kad tai realiai ir vyktų. Net jei koks teisėjas priimtų abejotiną pernelyg atlaidų nuosprendį, prokuroras jį galėtų apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Iš tiesų teismai įkalinimą atideda paprastai tik už nesmurtinius nusikaltimus nuteistiems asmenims. Tačiau griežtas BK sunkiais nusikaltimais įvardija ne tik kyšininkavimą, bet ir piktnaudžiavimą tarnyba ar prekybą poveikiu.
Formaliai tokie teisės pažeidimai vertinami kaip sunkūs nusikaltimai. Bet negi būtina visais atvejais pagal atitinkamus BK straipsnius nuteistus asmenis izoliuoti nuo visuomenės, net jei teismas mato, kad jie savo kaltę gali išpirkti ir kitokiais būdais?
Ne veltui kriminalistikos specialistai ir teisininkai kritikuoja siūlomą pataisą, nes ji nepaliktų teismui erdvės lanksčiau taikyti bausmių formų, kai susiduriama ne su recidyvistais.
Tai viena medalio pusė. Kita – aiškiai rodomas nepasitikėjimas teismais, nes ši BK pataisa atima iš teisėjų galimybę spręsti, ar nusikaltusį asmenį būtina įkalinti ir jį išlaikyti valstybei, ar leisti jam dirbti ir atlyginti visuomenei padarytą žalą.
Suprantama, teisėjai gali ir klysti, pasitaiko ir piktnaudžiavimo, gal net korupcijos atvejų, bet Lietuvos teisinė sistema leidžia tokias klaidas ištaisyti, nes abejotini nuosprendžiai paprastai turi pereiti aukštesnės instancijos teismų patikrą.
Kriminologas G.Sakalauskas tvirtina, kad siūloma BK pataisa – žingsnis atgal link sovietinių tradicijų, pagal kurias nuteistieji būtinai turi sėsti į kalėjimą, nors tyrimai rodo, kad kuo daugiau laiko žmogus praleidžia įkalintas, tuo sunkiau jam grįžti į visuomenę. Kalėjimai net buvo vadinami nusikaltėlių universitetais. Vargu ar dabar jie kitokie.
Lietuvos BK ir taip laikomas vienu griežčiausių ES. Praėjusių metų duomenimis, mūsų šalis pagal santykinį kalinių skaičių užima ketvirtąją vietą Europoje, dėl perpildytose įkalinimo įstaigose sudaromų blogų sąlygų nuteistieji jau ne kartą Strasbūro teisme prisiteisė kompensacijas.
Tačiau nedrąsius Lietuvos žingsnius europinės baudžiamosios teisės sampratos link jau stabdo visuomenės nepasitikėjimas teismais, iš sovietinių laikų atėjęs įsitikinimas, kad visus nusikaltėlius reikia susodinti į kalėjimus, ir politikų populistinis noras pataikauti tokioms nuotaikoms.