„Gedimino kalvos būklė atspindi mūsų valstybės situaciją. Išoriškai viskas gerai, o viduje – problemos“, – antradienį užlipęs ant Gedimino kalno pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson patikslino, kad pradedamam tvarkyti šiaurės vakarų šlaitui, kur šiuo metu matomos didžiausios nuošliaužos, ketinama skirti apie 2,9 mln. eurų.
Už šiuos pinigus pirmiausia bus įrengta lietaus nuotekų sistema, užpiltas specialus temperatūrai ir krituliams atsparus gruntas pirma nukasus maždaug metrą senojo grunto ir suformavus skaldos terasas.
Tuomet kalnas bus apsodintas velėna.
Tvirtino lynais ir grandinėmis
Kylant grėsmei pietrytiniame Gedimino kalno šlaite stovinčioms Aukštutinės pilies liekanoms, Vyriausybė dar šiemet ieškos papildomų pinigų kalnui tvarkyti. Tam gali prireikti iki 5 mln. eurų.
Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų, mažesnių nuošliaužų būta ir vėliau, paskutinė didesnė – šių metų kovą.
Šiemet kalnas dėl avarinės būklės buvo uždarytas beveik keturiems mėnesiams ir lankytojams iki balandžio pabaigos.
Dalis kalno tvirtinimo darbų atlikti dar šiais metais – šiaurės vakarų šlaite esančios gelžbetoninės konstrukcijos (rostverkai) sutvirtintos lynais ir grandinėmis.
Kai kurių ekspertų nuomone, sovietmečiu nevykusiai įrengti rostverkai nė kiek nepadėjo sulaikyti nuošliaužų.
Matė ne vieną nuošliaužą
Susipažinti su Gedimino kalno būkle atvyko ir ekspertai iš Lenkijos, turintys patirties kalvų tvirtinimo srityje.
Lenkijos geologinių tyrimų instituto direktorius Slawomiras Mazurekas sakė, kad su nuošliaužomis Lenkijoje, kur daugiau ir pilių, ir kalvų, susiduriama nuolat.
„Gedimino kalno nuošliaužos – natūralaus, gamtinio proceso išdava. Vilniaus kalvos susiformavo ledynmečiu, prieš 18 tūkstančių metų. Vėliau reljefas ėmė lygėti.
Dar po dviejų tūkstančių metų Gedimino pilies kalva natūraliai susilygintų su paviršiumi. Ir kuo aukštesnė kalva, tuo greičiau ji slenka žemyn. Ypač jei ant jos stovi svoris, šiuo atveju – pilis. Paprastai tariant, Gedimino kalnas yra per aukštas“, – paaiškino S.Mazurekas.
Lenkų geologai ėmėsi kalną stebėti neinvaziniu kompiuterinės tomografijos įrenginiu ir išvadas dėl pietrytinio šlaito žada pateikti per tris savaites.
Neramu dėl Aukštutinės pilies
„Padėtis pietrytiniame šlaite pavojingesnė nei šiaurės rytiniame. Labiau baiminuosi dėl Aukštutinės pilies nei dėl pilies bokšto. Matoma įtrūka sienoje. Vadinasi, dalis pilies liekanų yra ant nuošliaužos“, – kalbėjo S.Mazurekas.
Jis atkreipė dėmesį, kad itin status 40–50 laipsnių kalno šlaito nuolydis yra didelis, todėl reikia nemažai laiko nuošliaužoms suvaldyti.
Premjeras S.Skvernelis pripažino Gedimino kalvos sutvirtinimo komandoje norintis matyti ir patirties šlaitų sutvirtinimo srityje turinčių lenkų geologų.
Sutartis dar nepasirašyta, tačiau lenkų geologai neatmetė tokios galimybės.
Kalne po pilimi yra užpiltų tunelių, požeminių erdvių – reikės ištirti, ar grėsmė valstybės simboliui gali kilti ir dėl jų. Taip pat, anot premjero, būtina kuo skubiau įdiegti monitoringo sistemą ir nelaukiant kitų metų jau šiemet skelbti konkursą.
Sutvirtinti Gedimino kalną tikimasi iki 2018-ųjų, valstybės 100-mečio jubiliejinių metų.
