Valstybė per metus gali sutaupyti įspūdingą sumą – tereikia vieno sprendimo

Vyriausybė ketina įpareigoti ministerijas per metus sutaupyti apie 187 mln. eurų, kurių reikia numatytoms reformoms finansuoti. Šios lėšos bus nukreiptos į vadinamąjį pokyčių krepšelį, kurio vienas šaltinių – ministerijų sumažintos išlaidos ne tokiai svarbiai veiklai ir paslaugoms.

Jau seniai žinoma, kad vienas taupymo šaltinių – efektyvesnis valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau seniai žinoma, kad vienas taupymo šaltinių – efektyvesnis valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 28, 2017, 7:25 AM, atnaujinta Jun 28, 2017, 7:42 AM

Jau seniai žinoma, kad vienas taupymo šaltinių – efektyvesnis valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymas.

Valstybės kontrolė (VK) jau ne kartą nurodė, kad valstybės institucijos niekaip neatsisako joms nebūdingų funkcijų ir išlaiko perteklinį, net nenaudojamą turtą arba jį ne rinkos kainomis išnuomoja, perleidžia neatlygintinai valdyti įvairioms organizacijoms, bendrovėms.

Iki šiol valstybė net nebuvo nustačiusi, kiek apskritai turi turto, kokia jo vertė ir kiek kainuoja jį išlaikyti, nors tai pirmasis žingsnis siekiant efektyvesnio NT valdymo. Tik dabar tai padaryta.

Paaiškėjo, kad 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės valdo daugiau nei 28 tūkst. NT objektų, kurių likutinė vertė viršija 3 mlrd. eurų, vadinasi, skaičiuojant rinkos kaina, ji būtų dar aukštesnė.

Kasmet šio turto išlaikymas atsieina apie 180 mln. eurų.

Tiesa, valstybė nemažai jai nereikalingo turto ir nuomoja – iš viso 250 tūkst. kv. metrų. Bet nuomos pajamos nė iš tolo nepadengia NT priežiūros išlaidų – per metus gaunama 7,4 mln. eurų. Negana to, viešajam sektoriui valstybė dar ir pati nuomoja rinkoje 71,7 tūkst. kv. metrų ploto, pernai už jį suplojo 6,2 mln. eurų.

Plika akimi matyti, kad valstybė išnuomoja NT plotus maždaug tris kartus pigiau, nei pati nuomojasi, turėdama gausybę nenaudojamų patalpų. Žmonės tokį verslą vadina monkės bizniu, bet šiuo atveju tik valstybei tenka riestainio skylė, o jos nuomą tvarkantys valdininkai gal atsikanda ir paties riestainio.

Negana to, valstybinis NT dar ir perduodamas neatlygintinai naudotis – panaudos pagrindais perleista 238 tūkst. kv. metrų ploto. Oficialiai – už ačiū, bet VK auditoriai pirštu baksnojo į ne vieną nežinia kokiu pagrindu perduotą neatlygintinai naudotis NT visokioms organizacijoms ar net privačiam verslui.

Ekspertai seniai siūlo įvesti nekilnojamojo turto mokestį ir valstybei bei savivaldybėms. Nemažai jų statinių stūkso nenaudojami ir apleisti – tokių patalpų plotas siekia kone 200 tūkst. kv. metrų. Jei privatus verslas apleidžia pastatus, jam gali tekti mokėti iki 4 proc. siekiantį NT mokestį, o valdiško turto valdytojams tai nė motais.

Žinoma, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jeigu viešojo sektoriaus institucijos mokės NT mokestį, pinigai bus tik perkeliami iš vienos valdiškos kišenės į kitą ir iš esmės niekas nesikeis.

Bet tai gali būti ir veiksminga spaudimo priemonė biudžetinėms įstaigoms, jei jos NT mokestį turės mokėti iš joms skirtų lėšų.

Tada ir ministrai susirūpins, ar tikrai reikia visų turimų patalpų.

Vis dėlto ekspertai pritaria, kad geriausia priemonė siekiant efektyvesnio viešojo sektoriaus pastatų ir patalpų naudojimo – turto valdymo centralizavimas. Šiuo keliu dabar valstybė ir bandys žengti.

Valstybinį NT rengiamasi pamažu perduoti į Turto banko (TB) rankas. Šiuo metu jis valdo tik įstaigoms nereikalingą turtą, bet Vyriausybė siekia iki 2020 metų TB perduoti ne mažiau kaip 70 proc. administracinių patalpų, o jų plotas sudaro apie 17 proc. viso valstybinio NT.

Tai nebus lengvas darbas, nes dalis įstaigų net nenori teikti informacijos apie jų valdomą NT. Antai 25 iš 48 institucijų nesutinka perduoti savo turto valdyti centralizuotai, todėl dar šiemet tai turėtų būti padaryta per prievartą.

Centralizavimas reikš, jog valstybės įstaigos bus tarsi patalpų nuomininkės, bet jose šeimininkaus TB ir spręs, kaip geriau jas naudoti.

TB dirba patyrusių specialistų, jie bendradarbiauja su NT rinkos ekspertais, bet darbuotojų profesionalumas dar anaiptol neapsaugo nuo korupcijos rizikos. Apie tai kalba NT rinkos dalyviai ir ragina valdžią atkreipti dėmesį į korupcijos grėsmę ir iš karto sukurti mechanizmus jai užkirsti. Tik tada galima tikėtis, kad pavyks efektyviau valdyti NT.

Vyriausybė paskelbė, kad centralizavus valstybinio NT valdymą jau per pirmus metus bus sutaupyta 20 mln. eurų, o vėliau – ir dar daugiau. Ar tai realu?

Aišku, vien sumažinus valdininkams tenkančius kabinetų plotus galima nemažai sutaupyti, nes dabar nustatyta 28 kv. metrų norma vienam darbuotojui daug kur gerokai viršijama. Beje, labiausiai išsiskėtusi pačios Vyriausybės kanceliarija – joje vienam valdininkui tenka 69 kv. metrai.

Be abejo, daugiausia naudos galima tikėtis viešajam sektoriui nebūtinus pastatus pardavus arba juos išnuomojus rinkos kaina. Sektinas pavyzdys čia pat – Latvija iš valstybinio NT nuomos uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuva.

Estija kelias ministerijas dabar kelia į vieną pastatą. Tai modernus pasirinkimas, nors ir sudėtingesnis, nes reikia sėkmingai parduoti pirmiausia sostinės centre esančius valdiškus statinius ir iš gautų lėšų finansuoti naujas statybas. Panašiai mero A.Zuoko laikais pasielgė Vilniaus savivaldybė.

Atrodo, ši Vyriausybė ieško būdų, kaip efektyviau naudoti valdišką turtą.

Receptai, kaip gydyti išlaidavimo ligas, seniai žinomi. Tik dar neaišku, kas galiausiai laimės: sveikas protas ar neskaidrūs interesai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.