Legendinio karo laivo „Prezidentas Smetona“ paieškas vainikavo sėkmė - visos miglos išsklaidytos

Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtą vyriausybės finansuojamą Klaipėdos universiteto projektą lydėjo sėkmė – nublokšta paslapties skraistė nuo jūros dugne maždaug 85 metrų gylyje dunksojusių seno laivo liekanų. Naudojant autonominius povandeninius aparatus, tiksliai nustatyta, jog tai iš tikrųjų yra istorinis karo laivas „Prezidentas Smetona“.

Lietuvos karo laivas karo pabaigoje atsidūrė jūros dugne.<br>KU nuotr. 
Lietuvos karo laivas karo pabaigoje atsidūrė jūros dugne.<br>KU nuotr. 
Mokomosios škunos įgula atliko visas užduotis.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
Mokomosios škunos įgula atliko visas užduotis.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
 Ekspedicijos dalyviai namuose sulaukė sveikinimų.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Ekspedicijos dalyviai namuose sulaukė sveikinimų.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Ekspedicijos dalyviai namuose sulaukė sveikinimų.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Ekspedicijos dalyviai namuose sulaukė sveikinimų.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Ekspedicijos vadovas - akademikas V.Žulkus.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Ekspedicijos vadovas - akademikas V.Žulkus.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Baltijos jūros dugno žvalgyba sonarais.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
 Baltijos jūros dugno žvalgyba sonarais.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
Mokslininkai išplaukė į Baltiją.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
Mokslininkai išplaukė į Baltiją.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
Burlaivyje -  gelmių žvalgymo įranga.   <br> Istorijos perimetrų nuotr.
Burlaivyje -  gelmių žvalgymo įranga.   <br> Istorijos perimetrų nuotr.
Suomių įlankos dugno žvalgyba. <br>Istorijos perimetrų nuotr.
Suomių įlankos dugno žvalgyba. <br>Istorijos perimetrų nuotr.
 Žvalgomos Suomių įlankos gelmės.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
 Žvalgomos Suomių įlankos gelmės.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
 Tyrėjai papildė gelmių duomenų bazę.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
 Tyrėjai papildė gelmių duomenų bazę.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
 Baltijos jūroje - baltosios naktys.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
 Baltijos jūroje - baltosios naktys.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
Škunos salone - pasitarimas.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
Škunos salone - pasitarimas.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
 Legendinis karo laivas Klaipėdoje.<br> LJM nuotr.
 Legendinis karo laivas Klaipėdoje.<br> LJM nuotr.
Jūros dugne dunksančio karo laivo vaizdas.<br> KU nuotr.
Jūros dugne dunksančio karo laivo vaizdas.<br> KU nuotr.
 Istorikai Baltijos jūroje.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
 Istorikai Baltijos jūroje.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
Sonarais žvalgomas jūros dugnas.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
Sonarais žvalgomas jūros dugnas.<br>Istorijos perimetrų nuotr.
Jūros gelmių žvalgymo įranga. <br>Istorijos perimetrų nuotr. 
Jūros gelmių žvalgymo įranga. <br>Istorijos perimetrų nuotr. 
Žvalgomas jūros dugnas. <br> Istorijos perimetrų nuotr.
Žvalgomas jūros dugnas. <br> Istorijos perimetrų nuotr.
Istorinis karo laivas. <br> LJM nuotr.
Istorinis karo laivas. <br> LJM nuotr.
Škunoje  prie  pietų stalo.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
Škunoje  prie  pietų stalo.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
Lietuvos karo laivas saugojo pakrantes<br>KU nuotr. 
Lietuvos karo laivas saugojo pakrantes<br>KU nuotr. 
Lietuvos karo laivas tapo okupantų grobiu.<br> KU nuotr.
Lietuvos karo laivas tapo okupantų grobiu.<br> KU nuotr.
 Lietuvos karo jūrininkai tarpukariu.<br> KU nuotr.
 Lietuvos karo jūrininkai tarpukariu.<br> KU nuotr.
Okupuotas laivas atsidūrė jūros dugne.<br> LJM nuotr.
Okupuotas laivas atsidūrė jūros dugne.<br> LJM nuotr.
 Ekspedicija - valstybės atkūrimo šimtmečiui.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
 Ekspedicija - valstybės atkūrimo šimtmečiui.<br> Istorijos perimetrų nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Gediminas Pilaitis

Jul 11, 2017, 8:37 PM, atnaujinta Jul 12, 2017, 6:43 AM

Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtą vyriausybės finansuojamą Klaipėdos universiteto projektą lydėjo sėkmė – nublokšta paslapties skraistė nuo jūros dugne maždaug 85 metrų gylyje dunksojusių seno laivo liekanų. Naudojant autonominius povandeninius aparatus, tiksliai nustatyta, jog tai iš tikrųjų yra istorinis karo laivas „Prezidentas Smetona“.

Pirmadienio vakarą Klaipėdos jūrų uoste grįžusios kapitono Valdemaro Vizbaro vadovaujamos KU mokomosios škunos „Brabander“ įgulos narius sutiko  pakiliai nusiteikę draugai, artimieji. Kitą dieną unikalios ekspedicijos dalyviai ąžuolų vainikais buvo apjuosti Klaipėdos universiteto Aulos salėje – jiems įteikti padėkos raštai, atminimo ženklai.

Iškilmėse dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė istorikų ir kariškių atradimus jūros gelmėse vertino kaip itin reikšmingą dovaną artėjančiai valstybės atkūrimo sukakčiai, išreiškė viltį, kad tokios paieškos nesibaigs, nes jūrų mokslus plėtojantis Klaipėdos universitetas – vienas povandeninės archeologijos Rytų Baltijos regione lyderis.

„Smagu, kad bendromis pastangomis atrastas ir prikeltas iš užmaršties dar vienas Lietuvos valstybingumą liudijantis simbolis. Šios ekspedicijos rezultatai ateitis kartoms padės geriau  pažinti toli gražų ne visada linksmą  krašto istoriją, įvertinti laisvės kainą“, - sveikindama ekspedicijos dalyvius pažymėjo J.Petrauskienė.

Ekspedicijai vadovavęs KU profesorius akademikas Vladas Žulkus patikino, jog dabar jau nebeliko jokio pagrindo abejoti, kad už penkių jūrmylių nuo Talino atrastas skenduolis - karo laivas „Prezidentas Smetona“.  Radinio liekanos kruopščiai ištirtos – nufotografuotos, nufilmuotos, iš visų pusių užfiksuotos šoninės apžvalgos sonaru.

„Nuskendusio laivo koordinates prieš devynerius metus pirmieji pastebėjo Estijos istorikai. Mūsų tikslas buvo apžiūrėti, patikslinti ir galutinai identifikuoti jūros dugne aptiktas liekanas distancinio valdymo gelmių tyrinėjimo įranga. Tyrimų rezultatus pristatysime - bus sukurtas dokumentis filmas“, - kalbėjo KU Povandeninių tyrimų centro vadovas V.Žulkus.

Akademikas prisipažino nesitikėjęs, jog istorinio laivo paieškos sulauks tokio didelio visuomenės dėmesio. V.Žulkus džiaugėsi, kad šioje ekspedicijoje dalyvavo ir išeivijos atstovas - į Baltijos jūros gelmes žvalgiusio  "Brabander" denyje stovėjo iš Čikagos atvykęs laivo "Prezidentas Smetona" pirmojo kapitono Adomo Daugirdo anūkas John'as Nekus.

Pernai tokią pačią "Brabander" misiją žlugdė nepalankios oro sąlygos - iki Talino nuplaukusį KU burlaivį sustabdė  Suomių įlankoje siautusios audros. Mokslininkai ir kariškiai kelias savaitės negalėjo iškišti nosies į atvirą jūrą - ekspediciją teko atidėti.

Nors orai "Brabander" įgulos nelepino ir šįkart, Šiaurės pašvaisčių nutvieksto burlaivio denyje tekdavo darbuotis ir naktimis, ekspedicijos dalyviai džiaugėsi, kad pavyko įgyvendinti pagrindinius tyrimų programoje užsibrėžtus tikslus ir užduotis.

„Anksčiau manyta, kad „Prezidentas Smetona“ nuskendo užplaukęs ant minos. Baltijos dugne atrasto laivo priekis yra stipriai apgadintas. Sužalojimai ir kiti tyrimų duomenys patvirtino mūsų prielaidą, kad laivas 1945 metais torpeduotas jūroje“, - naujais atradimais dalijosi Lietuvos povandeninės archeologijos pradininku vadinamas istorikas V.Žulkus.

Netoliese aptikti kiti per karą nuskendę Lietuvos prekybos laivai – „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“. KU istorikams žinoma dar vieno bendrovei „Lietuvos Baltijos Loyd'as“ priklausiusio prekybos laivo „Šiauliai“ tragiškos žūties vieta - jo liekanos, kaip spėjama, riogso Rusijai priklausančiuose Suomių įlankos vandenyse.

Škunai „Brabander“ stovint Talino uoste, čia buvo pristatyti ekspedicijos tyrimų rezultatai. Lietuvos mokslininkai ir kariškiai padėkojo Estijos istorikams gelmių tyrinėtojams už pagalbą ieškant ir identifikuojant nuskendusių tarpukario laivų.

„Prezidentas Smetona“ - pirmasis 1927 metais Vokietijoje įsigytas nepriklausomos Lietuvos karo laivas, tarpukariu patruliavęs Baltijos jūroje, saugojęs valstybės sienas. Anais laikais šiek tiek pertvarkius laivo antstatą, jis tarnavo ir kaip prezidentinė jachta, reprezentavo Lietuvą kaip jauną jūrų valstybę.

Laivas neišvengė  liūdnos lemties - naciams aneksavus Klaipėdos kraštą, jis dar kurį laiką dar  glaudėsi Šventosios uoste.  Po to „Prezidentas Smetona" buvo užgrobtas Lietuvą okupavusių sovietinių raudonarmiečių, įgula išvaikyta..

Vienintelio Lietuvos karo laivo žūtį ilgai gaubė paslaptis. Kitų kraštų istorikams jis nebuvo svarbus - rusai tik užsimena, jog vokiečių torpeduotas arba užplaukęs ant minos „Prezidentas Smetona“ į jūros dugną įsirėmė 1945-ųjų sausio 11-ąją.

Legendinis laivas, okupantų nacionalizuotas ir pavadintas „Koral", Sovietų Sąjungai karo metais pasitarnavo kaip minų traluotojas. Juo plaukiojo lietuvių, latvių, estų, rusų jūrininkai. Kiek jų su šiuo laivu nugarmėjo į Baltijos dugną, nežinoma.

Vokietijos povandeniniam laivui, iš kurio paleista torpeda į Suomių įlankos gelmes nugramzdino „Prezidentą Smetoną“, irgi nepasisekė  Po kelių savaičių tą patį vokiečių laivą jūroje aptiko ir susprogdino rusai.

„Prezidentą Smetoną“  nuskandinusio  vokiečių laivo kapitonui ir  įgulai, Alandų salose (Suomija) pastatytas paminklas. Nuskendusius Lietuvos laivus ir  jūrininkus primena Kopgalyje iškilęs grakštus žuvėdros formos monumentas "Albatrosas".

KU mokslininkai artimiausiu metu ketina kreiptis į Estijos valdžią, kad „Prezidento Smetonos“ žūties vieta, kaip ir kitos garsių laivų kapavietės po vandeniu, būtų įtraukta į Baltijos jūrų kultūros paveldo objektų sąvadą.

"Istorinės vertybės statusą įgijusios laivų kapavietės saugomos akyliau ir pagarbiai, mažiau vilioja net vėsiose jūrose militarizmo relikvijas įžūliai graibstančius nardytojus - povandeninius kapų plėšikus“, - sakė V.Žulkus.

Per Antrąjį pasaulinį karą Baltija, kaip ir Šiaurės jūra, prismaigstyta minų, buvo virtusi įnirtingų mūšių arena.  Vokiečiai čia skandino ne tik karo transportą, bet ir prekybos laivus, plukdžiusius ginklus, automobilius, amuniciją, maisto produktus.

Vien tik Suomių įlankos dugne priskaičiuojama apie tūkstantis per karus nuskandintų laivų ir jų liekanų. Daugybė kapaviečių  po vandenių, kur ilsisi ir žuvusių jūrininkų palaikai, iki šiol nėra tiksliai identifikuotos ir pažymėtos jūrlapiuose.


 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.