Malta skėlė antausį Lietuvai

Maltos konstitucinis teismas nurodė sukčiavimu įtariamo jos piliečio neišduoti pagal Europos arešto orderį Lietuvai, nes kalinimo sąlygos mūsų šalyje prilygsta kankinimui. Ar Lietuva nusipelnė šio antausio?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas: „Tokių atvejų, kaip Maltos teismo sprendimas, gali būti  ir daugiau.“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas: „Tokių atvejų, kaip Maltos teismo sprendimas, gali būti ir daugiau.“
Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius, LR korespondentas

2017-07-25 10:12, atnaujinta 2017-07-25 11:43

– Ar šis Maltos teismo sprendimas netaps pavojingu Lietuvai precedentu? Ar kitos valstybės irgi neatsisakys tenkinti mūsų šalies ekstradicijos prašymų? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko.

– Tai jau ne pirmas toks sprendimas. Anksčiau Lietuvai buvo atsisakyta išduoti vieną škotą, o motyvas – panašus.

Bet mes daug kartų Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) pralaimėjome bylas, kuriose skundžiamasi įkalinimo sąlygomis. Buvo pripažinta, kad jos labai prastos. Lietuvai tenka mokėti kompensacijas kalėjusiems asmenims.

Tai rimtas argumentas atsisakant išduoti įtariamąjį mūsų šaliai ir tokių atvejų, kaip Maltos teismo sprendimas, gali būti ir daugiau.

Turime imtis priemonių, kad Lietuvai netektų girdėti tokių kaltinimų – reikia skubiai gerinti įkalinimo sąlygas.

Žinoma, tai brangiai kainuoja, ir vyriausybės visada teisinasi, kad yra svarbesnių sričių, kurias reikia finansuoti. Ir taip vežimas nejuda iš vietos.

– Bet kaip šalis gali atsisakyti išduoti įtariamąjį kitai ES narei argumentuodama, kad ten kalinimo sąlygos prilygsta kankinimui? Juk tokiu atveju Lietuva turbūt iš viso neturėjo būti priimta į ES?

– Priimant Lietuvą į ES nebuvo reikalavimų, kokios pas mus turi būti įkalinimo sąlygos. Skųsti tokio Maltos sprendimo Bendrijos institucijoms nelabai galime, juo labiau kad mūsų įkalinimo įstaigose sudaromos sąlygos iš tiesų neatitinka ES įprastų standartų.

Ne vien modernių kalėjimų nesugebame pasistatyti.

Reikėtų keisti ir baudžiamąją politiką, dažniau taikyti alternatyvias įkalinimui bausmes. Visur pasaulyje, pavyzdžiui, už finansinius nusikaltimus nebūtinai turi būti atimta laisvė. Didesnį efektą ir didesnės naudos visuomenei galima sulaukti tokiose bylose taikant finansines bausmes.

Tokį asmenį įkalinus sunku atlyginti jo padarytą žalą, jis netenka pajamų ir yra išlaikomas valstybės.

– Galbūt specialiai užsieniečiams reikėtų įrengti, tarkime, keturių žvaigždučių viešbučio kambarių lygio kameras, kad jokia šalis negalėtų atsisakyti išduoti savo pilietį motyvuodama tuo, jog Lietuvoje įkalinimas prilygsta kankinimui?

– Ne, taip elgtis negalima. Įkalinimo sąlygų pagal pilietybę ar tautybę skirstyti negalima. Tokiu atveju kiti kaliniai galėtų skųstis dar ir diskriminacija. Tiesiog reikia atnaujinti Šiaulių tardymo izoliatorių, tvarkyti kitas įkalinimo įstaigas.

Tik vis susiduriame su ta pačia problema – nėra pinigų. Bet trūksta ir politinės valios.

– Gal politikai neturi noro rūpintis naujų įkalinimo įstaigų statybų finansavimu, nes ir visuomenė linkusi manyti, kad nusikaltėliai turi būti baudžiami kuo griežčiau ir kalėjimuose jaustis kuo prasčiau?

– Tai valstybės politika, ir populizmui čia ne vieta. Vyriausybė turėtų skirti pinigų įkalinimo įstaigų pertvarkai – ta kryptimi ir dirba Teisingumo ministerija (TM). Bet valdžios keičiasi, o finansavimo vis nėra.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstant biudžetą vis kelia šį klausimą. Rengiame ir EŽTT sprendimų apžvalgas, siūlome, ką reikia daryti, kad Lietuva nepralaimėtų bylų, bet iki šiol visos vyriausybės mūsų negirdi.

– Dar prieš du dešimtmečius imta kalbėti, kad iš Vilniaus centro reikėtų iškeldinti Lukiškų kalėjimą, o ten esančius pastatus parduoti ir už tuos pinigus pastatyti modernią įkalinimo įstaigą. Kodėl šis planas pamirštas, nors gal ir finansavimo iš valstybės biudžeto neprireiktų?

– Tikrai tai būtų galima padaryti. Labai seniai parinkta vieta netoli Panerių naujam kalėjimui, bet, kaip dažnai nutinka Lietuvoje, kilo triukšmas, vietos gyventojai baiminosi, kad ten išaugs nusikalstamumas, nukris jų turto vertė.

Keistas argumentas. Vadinasi, kai dabar Lukiškių kalėjimas viena siena remiasi į Aukščiausiąjį teismą, o kita – į Finansų ministeriją, šalia Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Seimas – viskas gerai?

Sostinėje, ir dar jos centre, šiam kalėjimui ne vieta.

Kvietėme ministrę Mildą Vainiutę į Socialdemokratų frakciją ir griežtai kalbėjome, kad pagaliau laikas priimti seniai laukiamus sprendimus.

Jei darbai bus vilkinami toliau, teliks manyti, kad žmogus nesupranta, jog sėdi ne savo vietoje.

Mūsų komitetas rudenį svarstys įkalinimo įstaigų problemas. Kviesimės ne tik TM, bet ir Vyriausybės atstovus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.