sužinosime.
Atrodo, kad kaimynijos, apie kurias kalbėta per pastarąjį tarybos
posėdį, susijusios su labai proziškais dalykais. Tai - naujas suolas
daugiabučio kieme, dviračių stovas, tvora aptverta teritorija ar
treniruokliai.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Kai tame tarybos posėdyje kalba pakrypo
apie viešąsias erdves, atsirasiančias tarp statinių vietoj buvusio
„Žalgirio“ stadiono, M.A.Haroldas paklausė: tos erdvės bus privačios ar
visų?
Kolegos tokį M.A.Haroldo klausimą nelabai suprato. Atrodo, kad kol kas
tik britas tarybos narys žino, kas yra privati erdvė. Mes kiemus,
pėsčiųjų takus aplink daugiabučius dažniau linkę apibūdinti žodžiu
„visų“.
Tad savivaldybės skiriami 100 mln. eurų kaimynijoms parodys, ar mūsų
galvose įvyks persilaužimas nuo „visų“ prie „mūsų“.
Skirdama tokius pinigus savivaldybė vilniečius siekia skatinti pačius
atnaujinti daugiabučių kvartalus.
Daugiabučių gyventojai patys turės nuspręsti, į ką investuoti: į kiemo
apsaugą - tvorą, vaizdo kameras, sporto ir pramogų įrenginius - ar
atnaujinti kiemo infrastruktūrą, apželdinimą.
Užsienyje gyventojai patys prie daugiabučių tvarkosi jau seniausiai, tik
pas mus tai naujovė. Tik mus dar stebina aptverti kiemai, vaizdo
kameros.
Svetur niekas į svetimą erdvę be reikalo nesibrauna, o mes, pamatę
vartelius, dar burbame, kad tik ponai apsitvėrę gyvena. Tad pirmiausia
teks keisti mąstymą.
Bet grįžkime prie pinigų. Savivaldybė žada skirti 10 eurų už 1
kvadratinį metrą atnaujinamos teritorijos. Atrodytų, nemažai, tačiau
čia pat valdžia priduria, jog kaimynams dar teks pridėti bent po 25
eurus, kad tas kvadratinis metras blizgėtų.
Kita vertus, ar tie savivaldybės skiriami pinigai nesukels aistrų,
kurios dabar kyla gyvenamųjų namų bendrijose? Kiek kartų iš gyventojų
jau teko išgirsti, kad jų pirmininkai - vien vagys? Daug.
Ir iš tiesų - ar ta parama nebus ištaškyta kaip Europos Sąjungos lėšos?
Juk tokių pavyzdžių taip pat turime daug.
Vienas Antakalnio gyventojas pateikė pavyzdį, kurį turėtų prisiminti
kiekvienas kaimynijos narys. Štai sumanė vienas vilnietis padaryti gerą
darbą - prie namų įrengti suolą. Įbetonavo metalinius strypus, prikalė
lentas.
Jau po savaitės lentos buvo įpjautos, paskui perlaužtos. Liko tik
išdraskyto suolo metaliniai strypai. Bet ir tie įkasti į žemę išbuvo
neilgai. Kažkas juos išsikasė ir nusivilko prie namų. Juk geras
daiktas.
Todėl tie 100 mln. eurų daugiabučių gyventojus privers išlaikyti rimtą
egzaminą. Ar po jo vilniečiai galės sakyti, kad kiemai yra mūsų?
„Sostinė“
