Kaunas – ne Niujorkas, kuriame sraigtasparniai seniai tapo įprasta susisiekimo priemone ir jų nusileidimo aikštelę galima aptikti beveik ant kiekvieno dangoraižio.
Kaune sraigtasparniais nuolat naudojasi tik du žinomi verslininkai – tai „KG Group“ savininkas Tautvydas Barštys ir „Senukų“ prekybos tinklo vadovas Artūras Rakauskas.
Viena sraigtasparnių nusileidimo aikštelė įrengta būtent greta prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“, kurio pašonėje įkurdinta „Senukų“ būstinė.
Grandinėje trūko Kauno
Aikštelę Nemuno saloje įrengė bendrovė „Klaipėdos“ viešbutis, susijusi su viešbučių tinklu „Amberton“, taip pat siūlanti apžvalginius skrydžius sraigtasparniu „Airbus“.
Klaipėdoje naudojama sraigtasparnių nusileidimo aikštelė įrengta ant viešbučio „Amberton“ stogo, o sostinėje aikštelė veikia prie Baltojo tilto.
Kauno centre lig šiol tokios visiems gerai žinomos vietos nebuvo – viena aikštelė įrengta Kauno aviacijos gamykloje, kita – bendrovėje „Avia Baltika“. Abi jos užsiima sraigtasparnių remontu ir aikšteles daugiausia naudoja savo reikmėms.
Norint rengti pramoginius skrydžius, Nemuno sala – itin patogi vieta kauniečiams.
Leidimą išdavę Kauno savivaldybės specialistai neabejojo, kad aikštelė netrukdys nei „Žalgirio“ arenai, nei numatytam statyti mokslo centrui „Mokslo sala“. Kita vertus, statytojai įsipareigojo esant būtinybei ją perkelti į kitą vietą.
Praverstų svarbiu momentu
Aviacijos specialistai sprendimą čia turėti orlaivių pakilimo vietą gyrė ir dėl kitos priežasties – žmonių saugumo.
„Žalgirio“ arenoje vyksta sporto varžybos, koncertai, kurių metu susirenka daug žmonių, todėl esant tam tikroms aplinkybėms galimybė pasinaudoti aikštele gali būti labai reikšminga“, – įsitikinęs Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.
Aviacijos specialistas gyrė Vilniaus valdžią, kuri jau gerokai anksčiau pasirūpino aikštele prie Baltojo tilto.
A.Šumsko nuomone, itin svarbu sraigtasparnių nusileidimo aikšteles įrengti bent prie trijų didžiųjų medicinos įstaigų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Gali leistis ir kitur
CAA Aerodromų skyriaus vedėjas Saulius Paulauskas paaiškino, kad norint įrengti aikštelę būtina gauti žemės savininko ir savivaldybės sutikimą, kai kuriais atvejais – reguliuojamoje oro erdvėje orlaivių judėjimą kontroliuojančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ leidimą.
CAA taikomi reikalavimai aikštelei priklauso nuo to, kokio tipo orlaiviams nusileisti ji bus skirta. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 20 tokių aikštelių.
Pasak S.Paulausko, sraigtasparniai gali leistis ir specialiai nepažymėtose erdvėse, jeigu lakūnas turi licenciją, leidžiančią pasirinkti aikštelę iš oro.
Dar kitokios taisyklės taikomos kariškiams, pasieniečiams.
Projektą turi, reikia pinigų
Kauno klinikų Skubiosios medicinos pagalbos klinikos vadovas daktaras Kęstutis Stašaitis pritarė, kad tokio dydžio ir galimybių medicinos įstaigai sraigtasparnių aikštelė būtų reikalinga.
„Sraigtasparniai naudojami ne tik donorų organams gabenti. NATO standartai numato, kad sraigtasparniais turėtų būti skraidinami nukentėję kariai, o kai kuriose šalyse esant poreikiui skraidinami ir visi pacientai“, – kalbėjo K.Stašaitis.
Pasak jo, Kauno klinikos jau prieš porą metų parengė aikštelės techninį projektą, tačiau kol kas neturi jo finansavimo. Aikštelei įrengti reikėtų apie 250 tūkst. eurų.
Dabar Kauno klinikų medikai pasieniečių arba kariškių paslaugų dažniausiai prašo, kai reikia skubiai nugabenti donoro organus, o sraigtasparniai leidžiasi Žeimenos gatvėje esančiame stadione arba Karmėlavos oro uoste. Taip nutinka maždaug 10 kartų per metus.
Nors medikų automobilius iki sraigtasparnio visada lydi policijos pareigūnai, gaištamas laikas, kuris itin svarbus transplantuojant organus.
„Sraigtasparniai nėra naudojami labai dažnai. Galbūt dėl šios priežasties neatėjo eilė projektui finansuoti“, – svarstė K.Stašaitis.
Įvykdė visus miesto keltus reikalavimus
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Visuose Vakarų šalių miestuose tokios aikštelės yra visiškai įprastas infrastruktūros objektas.
Kaunas žingsnis po žingsnio tampa šiuolaikišku, europietišku miestu. Šios orlaivių nusileidimo aikštelės atsiradimas yra vienas tokių pokyčių pavyzdžių.
Verslo iniciatyvą vertiname labai teigiamai.
Aikštelė buvo įrengta už privačias lėšas ir perduota miestui.
Svarbi savivaldybės sąlyga buvo ta, kad šia aikštele galėtų naudotis visi norintys – tiek privačių orlaivių savininkai, tiek gelbėjimo operacijas vykdančios tarnybos.“
