Už projektą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo 26, 33 susilaikė.
Projektą pateikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis teigė, kad taip „visiems laikams būtų galima užversti gėdingą KGB knygą“ nebebūtų galima, ypač prieš rinkimus, spekuliuoti KGB korta, šantažuoti buvusių bendradarbių.
„Jūs siūlote išviešinti ne KGB dokumentus, jūs siūlote paviešinti VSD dokumentus“, – tvirtino konservatorius Arvydas Anušauskas.
Būtent VSD saugomi prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių dokumentai.
Z.Jedinskis siūlė pakeisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą, kad nuo kitų metų sausio viešai paskelbti visų asmenų, turėjusių ryšių su KGB, pavardes.
Panašus siūlymas Seime aptartas ir 2015 metais, tačiau tuomet parlamentarai nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius turi būti saugomi dar 75 metus.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Neprisipažinusių buvusių KGB agentų pavardės jau kelerius metus skelbiamos interneto puslapyje www.kgbveikla.lt. Juos viešina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
