Aidas Puklevičius. Priekabiavimo kronikos

Pastarosiomis dienomis naujienos skirstomos į dvi rūšis – nauji priekabiavimo skandalai ir visos kitos. Nėra dienos, kad į jos šviesą nebūtų išvilktas naujas žymus personažas, kuris naudojosi savo statusu, kad gautų tai, ko nebūtų gavęs šiaip. Ir dažniausiai ne amžinosios išminties, sveikatos ar įkvėpimo, o paprasčiausio sekso.

Po kiekvieno naujo atradimo publika iškart pasidalija į dvi stovyklas.<br>T.Bauro nuotr.
Po kiekvieno naujo atradimo publika iškart pasidalija į dvi stovyklas.<br>T.Bauro nuotr.
Po kiekvieno naujo atradimo publika iškart pasidalija į dvi stovyklas.<br>T.Bauro nuotr.
Po kiekvieno naujo atradimo publika iškart pasidalija į dvi stovyklas.<br>T.Bauro nuotr.
Po kiekvieno naujo atradimo publika iškart pasidalija į dvi stovyklas.<br>T.Bauro nuotr.
Po kiekvieno naujo atradimo publika iškart pasidalija į dvi stovyklas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 14, 2017, 8:03 AM

Ir po kiekvieno naujo atradimo publika iškart pasidalija į dvi stovyklas.

Vieni garsiai piktinasi, degina vakarykščio herojaus nuotraukas, ekskomunikuoja jo kūrybą. Kiti piktinasi dar garsiau, randa sukrečiančių paralelių su raganų medžioklėmis, Stalino tribunolais ir aimanuoja, girdi, kur mes nueisim, nes „o tai kaip flirtuoti, a“?

Su šia auditorija dirbti ganėtinai sunku. Jeigu žmogus nesupranta, kad yra šioks toks skirtumas tarp sušaudymo be teismo arba skrudinimo ant laužo ir kelių šimtų piktų replikų feisbuke, tašyk jam kuolą ant galvos netašęs, tuo tik kuolui blogiau.

O jei kalbėtume apie flirtą, tai kuo mažiau tokie flirtuos, tuo, tikėtina, mažiau ir savo defektyvių genų į pasaulį paleis, už tai pasaulis tik padėkos.

Pirmajai grupei irgi reikėtų atverti akis, kad talentas niekuomet nebus lygus moralei.

Pasaulio kultūros istorija mirgėte mirga talentingų rašytojų, skulptorių ir išradėjų, kurie elgėsi arba kaip lunatikai, arba kaip visiškos padugnės.

Išvada – nereikia kūrėjo kelti ant pjedestalo, kuris jam nepriklauso. Ir vertinant jo kūrybą nežiūrėti išsižiojus ir nelaukti iš burnos pabyrančių išminties perlų temomis, apie kurias jis nė velnio nenutuokia. Nes tada jis savo talentą vienoje srityje pradeda suprasti kaip indulgenciją leisti sau viską kitose.

Žinoma, toks brendimo procesas nėra lengvas. Ilgą laiką žmonės gyveno pagal principą: kas stipresnis, to ir valia.

Ilgainiui pasaulis apaugo taisyklėmis, kurios pradėjo saugoti silpnesnius. Ir stipresnieji netgi prisiimdavo tą saugojimą. Monarchas – pavaldinius, feodalas – baudžiauninkus, vyras – žmoną. Tačiau netgi tada viskas kliaudavosi stipresniojo morale.

Vienas savo ganytojiškos kaimenės apsaugą nuo svetimų suprasdavo kaip altruistišką Dievo ar likimo užkrautą tarnystę, kiti – kaip sankciją nubaidžius vilkus su saviškiais elgtis savo nuožiūra. Maždaug – apgyniau jus, kumečiai, nuo plėšikų, tai dabar, maloniai prašom, činšas, lažas, pirmos nakties teisė, mažulėliai, o ypač bobos, žinokit savo vietą.

Ir kai pažanga pradėjo pamažu krypti silpnųjų naudai, kai išlikti ir klestėti nebereikėjo nei bicepsų, nei statuso, nei mėlyno kraujo, pas mus pažanga sustojo, nes ilgam patekome į įteisinto valdiško feodalizmo zoną. Būtent sovietija visiškai įteisino kumščio teisę, leisdama kiekvienam prievartauti žemiau esantį ir taip išlieti įtampą dėl to, kad tave nuolat prievartauja valdžia.

Šio urvinio mąstymo nereikia ieškoti vien seksualinio priekabiavimo kronikose.

Vieną dieną Seime žinomas davatkomentas svaigsta apie tai, kas galima, o kas negalima nėščiai moteriai. Kitą dieną tame pačiame Seime jau į kolektyvą susibūrusios panašios davatkos imasi įstatymais nustatinėti, kas yra lytis ir kodėl jos negalima keisti.

Argi čia ne tas pats noras rodyti savo galią vien todėl, kad jie, matai, gali, o jūs, žinokit, negalit, todėl kentėkit. Ir tada jau visiškai normaliai atrodo, kai kitas ilgametis pajacas, kaltinamas seksualiniu priekabiavimu, pareiškia išeisiąs tėvystės atostogų.

Ir visas šitas žemiau grindjuostės nyrantis natiurmortas paišomas todėl, kad velniškai daug išeikvojama rašalo naujoms taisyklėms kurti ir naujoms programoms įgyvendinti. Ir žiauriai mažai laiko, energijos ir išmonės lieka aiškinant sau ir atžaloms tris dalykus – pagarbą, padorumą ir protą.

Jei jų pakaktų, nereikėtų kliedėti, kodėl dalies feisbuko aktyvistų triukšmas nėra lygus Stalino troikoms. Nereikėtų jaustis apvogtam, kai be pagrindo nusilipintas stabas pasirodo išmanąs tik savo talento sritį. Ir nereikėtų baimintis, kad nuoširdus ir gražus komplimentas bus palaikytas įžeidimu.

Tik bėda, kad pagarbos, proto ir padorumo stoka savyje niekas nesiskundžia. Visiems jų trūksta tiktai kituose. Todėl ir priekabiaujamės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.