Prieš metus netgi buvo pasiryžusių lažintis, kad ši Seimo dauguma ir jos palaiminta Vyriausybė neišsilaikys net iki šviežių bulvių. Tokie pesimistai būtų viską prapylę.
Vis dėlto S.Skvernelio vadovaujama komanda, kuri skambiai buvo pristatyta kaip profesionalų rinktinė, optimizmo vargu ar kam nors įpūtė. Profesionalumas kai kuriais atvejais priminė profaniškumą ar net bravūrą. Pavyzdžiui, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Motinos dienos proga išplatino interviu su ministro L.Kukuraičio motina ir sutuoktine.
Tą kartą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) apsiribojo rekomendacija nenaudoti ministerijos išteklių asmeniniais tikslais. Bet etikos sargų laukia ir kur kas sudėtingesni rebusai, susiję su kitais ministrais.
Antai šią savaitę penki Seimo konservatoriai paprašė ištirti, ar viešųjų ir privačių interesų nesupainiojo žemės ūkio ministras valstietis B.Markauskas, šį rudenį pasirašęs įsakymą skirti 12 proc. didesnes išmokas už pienines karves.
Jo motina Klaipėdos rajone turi nemenką pieno ūkį, kuriame yra 60 karvių, todėl opozicijos atstovai įžvelgė, kad toks ministro elgesys gali duoti tiesioginės finansinės naudos ir jai.
Gal valdantieji tai pavadins priekabių ieškojimų, bet B.Markauskas pieno baloje per metus slystelėjo ne pirmą sykį.
Anksčiau jis buvo dosniai ES lėšomis remiamo kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys ir, kaip rodo Registrų centro duomenys, tapęs ministru iš šių pareigų pasitraukė ne iš karto.
Ministras jau anksčiau dievagojosi mėginsiąs nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su pieno sektoriumi ir ypač su šiuo kooperatyvu, su kuriuo, kaip teigia konservatoriai, susijęs ir S.Markauskienės valdomas ūkis.
Norai geri, bet kažkodėl būtent „Pieno LT“ valdybos pirmininkas N.Narauskas buvo vienas iš tų, kuriems patikėta rengti šalies pieno strategiją. Kita vertus, ar įmanoma išlikti ministru ir atsiriboti nuo didžiulės dalies sprendimų? Juk pienininkystė – viena svarbiausių žemės ūkio šakų.
B.Markauskas turėjo išeitį – jo įsakymus dėl paramos pieno gamintojams ar kooperatyvams galėjo pasirašinėti kas nors kitas. Būtent taip (nors nebūtinai tyčia, gal tai tik sutapimas) žemės ūkio ministrą „pakišo“ jo kolega K.Navickas.
Tų pačių valstiečių deleguotas aplinkos ministras rugpjūtį labai apdairiai atostogavo, todėl jį pavadavusiam B.Markauskui teko palaiminti viešosios įstaigos Baltijos aplinkos forumo (BAF) paraišką įgyvendinti vieną ES aplinkos ir klimato programos projektų. Lietuvoje tam skirta 0,81 mln. eurų.
Viskas būtų gerai, jei ne K.Navicko praeitis, – praėjusiais metais jis tapo šios viešosios įstaigos dalininku. O joje darbavosi jau dešimtmetį.
Aplinkosaugai skirtomis lėšomis BAF šeriamas kaip reikiant: 2016-ųjų ataskaitoje nurodyta, kad ši įstaiga su partneriais vykdo septynis tęstinius projektus, kurių bendra vertė – 15,45 mln. eurų. Pernai gauta 1,4 mln. eurų įplaukų (vien iš Lietuvos biudžeto – kone 260 tūkst. eurų), iš jų beveik pusė skirta darbuotojų atlyginimams.
Žinoma, ministras nėra naivuolis – nors iki šių metų sausio 16-osios jis buvo BAF dalininkas, vėliau savo dalies šioje įstaigoje atsisakė, perleidęs ją forumo vadovui Ž.Morkvėnui. Tiesa, tik ketveriems metams, o juk būtent tiek ir trunka Vyriausybės kadencija.
Tas pats B.Markauskas, pavadavęs aplinkos ministrą, pasirašė ir įsakymą skirti BAF beveik 4,1 mln. eurų meldinių nendrinukių išsaugojimui iki 2023-iųjų. Nors už beveik 2,2 mln. eurų, kuriuos ši įstaiga buvo susižėrusi anksčiau, tikriausiai buvo galima įsteigti netgi šių retų žvirblinių šeimos sparnuočių draustinį.
Visa tai, kaip ir dar daugiau aplinkos ministro K.Navicko sprendimų, turės vertinti VTEK. Tačiau jei opozicija nesnaus, šiai tarnybai darbo nepritrūks. Kiek dar neartų dirvonų yra vien sveikatos apsaugos ministro A.Verygos valdose.
Štai Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre šįmet buvo įkurtas Inovacijų skyrius, kuriame antrą darbą gavo šiaip pačioje Sveikatos apsaugos ministerijoje triūsiantis G.Grachauskas. Turbūt tik sutapimas, kad šis profesionalas prisidėjo prie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programos rašymo. Kaip ir tai, kad čia vietą po pokalbio su ministru surado ir prieš rūkymą nukreiptų akcijų entuziastė V.Andrejevaitė.
Tik ar ne per daug tokių sutapimų ir neva netyčinių klaidų Vyriausybei, kuri skaičiuoja dar tik pirmuosius savo veiklos metus?
Kol kas ministrų kabineto įvaizdį gelbėja su valstiečiais mažai ką bendra turintys jo nariai – tiek deleguoti socialdemokratų, tiek palaiminti Prezidentūros.
Jie diriguoja strateginėms Finansų, Užsienio reikalų, Energetikos, Krašto apsaugos, Susisiekimo ministerijoms.
O ką veikia R.Karbauskio ir S.Skvernelio žadėti valstiečių profesionalai?
Kas bando sukurpti pasiteisinimus etikos sargams, kas nemokšiškai mėgina savo žmogų pasodinti į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo kėdę, o kas dėlioja nesibaigiantį universitetų jungimo pasjansą.
Trumpai tariant, kiekvienas rodo savo gebėjimus.
