Akvariumas atrodo kaip naujas
Nerijos forte įsikūręs Lietuvos jūrų muziejaus akvariumas puskvetvirtų metų neveikė, nes buvo rekonstruojamas. Beveik 15 milijonų eurų kainavusios statybos pagaliau baigtos – atnaujinti pilkų ruonių, jūrų liūtų baseinai, pasikeitė pingvinariumas, įrengti nauji akvariumai su tropinėmis žuvimis ir koralais, istorinių ekspozicijų patalpos vėl atsiveria lankytojams.
„Pastarieji metai buvo sudėtingi ne tik mums – Kopgalyje vykstant statybos darbams, gyvūnus teko perkelti į kitas vietas. Bet dabar visa tai jau praeityje – dėkoju visiems, kurie prisidėjo, kad kultūrai, švietimui, gamtos pažinimui skirtas statinys sužibėtų nauja šviesa“, - per atidarymo šventę kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Šeimininkai pasveikino ir senųjų akvariumo patalpų atnaujinimo projekto autorius ir įgyvendintojus - pagerbė tuos uostamiesčio architektus, konstruktorius, kurie prieš keturiasdešimt metų, kai dar buvo gūdus sovietmetis, ryžosi prikelti apleistą Kopgalio tvirtovę. Apie jų darbus dabar primena muziejaus kiemelyje augantis ąžuolas.
Ministrė atpainiojo jūrų mazgą
Iškilmėse dalyvavusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson džiaugėsi, kad klaipėdiečiams jau nebereikės pavydžiais žvilgsniais žvalgytis į kitus kraštus: „Atnaujintas statinys su delfinariumu ir kitomis patalpomis dabar niekuo nesusileidžia geriausiems Vakaru Europos jūrų muziejams ir akvariumams. Linkiu žengti pirmyn, išnaudoti atsivėrusias naujas galimybes“.
Muziejininkus pasveikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vylėsi, kad Kopgalis ir toliau bus ta vieta, kurioje lietuviams atsiveria vartai į kvapą gniaužiantį nuostabų pasaulio jūrų ir vandenynų pasaulį. Jis pažymėjo, jog čia įkurtas ne bet koks, o populiariausias ir labiausiai lankomas šalies muziejus, šiemet sulaukęs 350 tūkstančių svečių.
Kopgalyje senuosius statinius rekonstravo, pažangiausias akvariumų technologines sistemas sumontavo įmonės „Pamario restauratorius“. Jos vadovas Aldas Kliukas muziejininkams įteikė simbolinį raktą nuo visų patalpų. Nors statybininkams teko spręsti nemažai galvosūkių, pabaigoje A.Kliukas netgi gailėjosi, kad tenka kraustytis iš Nerijos forto.
Ties akvariumo durimis O.Žalienei padedant jūreivišką mazgą pirmąkart atrišusi buvusi klaipėdietė L.Ruokytė-Jonsson paskelbė, kad akvariumas vėl atidaromas. Po to iškilmių dalyviai plūstelėjo vidun į neatpažįstamai pasikeitusias patalpas.
Virš baseino skandė fantomai
Mįslingą Nerijos forto praeitį mėgino atskleisti „skraidantys“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjai Aurelijus Liškauskas ir Inga Briazkalovaitė. Per atidarymo iškilmes žiūrovai virš centrinio baseino išvydo įspūdingą reginį - vertikaliųjų šokių spektaklį ore „Forto fantomas“, inspiruotą kompozitoriaus Andrew Lloido Webber'io nemirtingojo miuziklo „Operos fantomas“.
Pasirodo, senajame forte vis dar gyvena vaiduokliški fantomai, šmėklos – tenykštės dvasios ir nuotaikos nešėjai, vyksmo stebėtojai, atmosferos kūrėjai. Ant lynų pakibę baleto šokėjai ir oro akrobatė Jūrų muziejaus akvariumo erdves pavertė paslaptinga šių keistų būtybių susitikimo vieta tarytum primindami, kad statinio praeitis ir dabartis – neatsiejami dalykai.
Šokis virš baseino, kuriame nardo didžiuliai eršketai, driokstelėjo kaip ugnikalnio išsiveržimas vandenyne, kaip priesakas, kad harmonijos, grožio, reikia ieškoti ne tik jūros gelmėse, bet ir kūne bei sieloje. Dvasinė energija išsiliejo ir pleveno ore.
„Raibuliuojantis akvariumas– nuostabi vandens ir gyvubės užpildyta erdvė. Reikėjo atrasti raktą, kaip susieti aplinką, šokį ir muziką. Tokia erdvė suteikia išskirtinių galimybių,“ - kalbėjo tik šioms iškilmėms skirto spektaklio režisierė Rūta Bunikytė.
Salėse – jūrų spalvos ir garsai
Atnaujintose erdvėse pirmųjų lankytojų laukė ir daugiau staigmenų. Pakviesti į arfos muzikos kampelį šalia stiklo akvariumų su šiltųjų jūrų žuvimis, kriauklėmis, linguojančiais gyvaisiais koralais jie klausėsi mistiškai vibruojančių garsų, bendravo su fantomų sielomis, iš jūros gelmių išnirusiomis paslaptingomi būtybėmis.
Kopgalyje nuo XIX a. dunksantis bastionais apjuostas gynybos fortas mena daugelį Klaipėdai reikšmingų įvykių. Dabar čia veikia jūrų kultūros paveldo muziejus su akvariumu, tarnaujantis kultūros, meno ir švietimo tikslams. O kaip jautėsi žmonės tarp šaltų tvirtovės mūro anksčiau, ką jie išgyveno istorijos tėkmėje ?
Iš visų pakampių išlindę forto fantomai tamsiose galerijose suakmenėjusiais žvilgsniais smalsiai varstė žiūrovus. Vaiduoklių kuždesiai, lydimi marimbos ritmų, muziejininakms padėjo atskleisti jūros gelmių spalvas, paslaptis ir keistenybes.
Investuota 15 milijonų litų
Senstelėjusio akvariumo rekonstravimo architektūrinę koncepciją Lietuvos jūrų muziejaus specialistai parengė prieš gerą dešimtmetį. Pusketvirtų metų akvariumas buvo uždaryta, o visos statybos nuo pradžios iki pabaigos vyko penkerius metus.
Valant ir tvarkant Nerijos fortą juosiantį gynybos griovį, aptikta ir išvežta apie 400 nuo Antrojo pasaulinio karo užsilikusių sprogmenų. Akvariumo rekonstrukcija kainavo 15 mln. eurų: 3 mln. litų investavo muziejus, o likusieji – valstybės biudžeto.
Antrajame pastato aukšte, į kurį galima pakilti ir naujai įrengtu liftu, veikia senoji ekspozicija, pasakojanti apie su vandeniu susijusios gyvybės Žemėje atsiradimo istoriją, demonstruojama unikali kriauklių kolekcija. Ten įkurtas ir jūrų teatras su gyvūnų atliejomis ir iškamšomis, švietėjiškiems užsiėmimams skirta ekspozicija.
Jūrų muziejaus kieme vietoje lauke buvusios cirko arenos įrengta erdvi zona su didžiuliais baseinais jūrų žinduoliams - pilkiesiems Baltijos ruoniams ruoniams ir jūrų liūtams.
Virš galvos plaukioja eršketai
Vos prieš kelias savaites perkelti į atnaujintą centrinį baseiną eršketai mikliai prisitaikė ir naujoje aplinkoje, iškart pradėjo maitintis. Kitų šalių akvariumuose dažniausiai plaukioja aštriadančiai rykliai, rajos, kardžuvės, skumbrės.
Akvariume kliokia vanduo - prie baseino sienų įrengti kriokliai. Pašalinus senuosius dekoratyvinius akcentus, čia dabar tvyro natūrali, subtiliai apšviesta aplinka. Atkurtas autentiškas jūros dugno reljefas su akmenimis ir net nuskendusio laivo liekana.
Labiausiai intriguojanti akvariumo puošmena - povandeninis 25 metrų ilgio akrilo tunelis. Ten patekę lankytojai jaučiasi tarsi po vandeniu – gali stebėti virš galvos plaukiojančias didžiulius erškėtus. Kai kurios žuvys išaugusios net iki dvejų metrų.
„Pavasariop, kai baseino vanduo prisisotins druskos, čia įleisime ir rajas“, - dar vieną staigmeną lankytojams žada O.Žalienė.
Akrilo tunelyje – kaip jūros dugne
Eršketai - dinozaurų epochos žuvys. Kopgalyje jos nardo pagrindiniame 750 kubinių metrų talpos ir 3 metrų gylio baseine. Archaiškos žuvys prieš dešimtmetį lėktuvais atkraidintos iš Astrachanės. Jos yra dviejų rūšių - rusiškieji ir didieji – eršketai.
Povandeniniame tunelyje eksponuojami ganėtinai sumitę eršketai – unikalūs gyvieji eksponatai, kurių kitur nepamatysi.
Beveik natūralioje aplinkoje eksponuojamos Volgos deltoje ir Kaspijos jūros plaukiojančios didžiulės žuvys stulbina žiūrovus - Lietuvos jūrų muziejaus akvariumą jos gali garsinti visame pasaulyje.
Jūrligei neatspariems, silpnesnių nervų lankytojams patariama povandeniniame tunelyje ilgai nevaikštinėti – po kurio laiko tokiems žmonėmspradeda svaigti galva, jie pasijunta tarsi stovėtų ant bangų blaškomo laivo denio.
Pingvinų būriui – geresnis būstas
Pingvinų zona dabar irgi labiau panaši į natūralią jų aplinką. Laisvėje šie paukščiai gyvena ties pusiauju ant uolienų. Jas imituojantys dariniai suformuoti naujame kiemo baseine, vandenį tiekia ir valo nauji įranginiai..
Šiuo metu Lietuvos jūrų muziejuje gyvena šešiolika pingvinų, tačiau visi jie jau sulaukę garbaus amžiaus, tad ketinama įsigyti jaunesnių. Vieno pingvino kaina rinkoje - apie 8-9 tūkst. eurų.
Dar viena naujovė - cilindrinis ausytųjų medūzų akvariumas. Muziejuje pristatoma Baltijos jūros ekspozcija atskleidžia platų informacijos ir vaizdų spektrą - parodoma, kaip ji formavosi, kas joje gyvena, kokios buveinės ten susikūrusios.
Nauji akvariumai įrengti Kopgalyje nuo seno nardančioms gėlavandenėms Lietuvos upių bei ežerųs žuvims. Toliau - pažintis su Baltijos ir Šiaurės jūrų fauna bei flora, atvedanti lankytojus iki pasaulio vandenynų.
Kai kuriuos eksponatus, kurie iliustruoja žmogaus ir jūros santykį, galima liesti, judinti, net žaisti su jais. Instaliacija primena, kas nutinka paniekinus gamtą. Po šiurpios tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos Klaipėdoje, visus paplūdimius užliejo mazutas.
Kitą baseiną įrengs ir pramogoms
Akvariumo patalpose įrengta jauki edukacinė erdvė, yra salė keičiamoms parodoms. Pažintis su spalvingu vandenų pasauliu baigiasi firminėje parduotuvėje, kokios kituose Lietuvos muziejuose, atrodo, dar nėra.
„Čia lankytojai galės įsigyti mūsų logotipu paženklintų prekių: suvenyrų, papuošalų, žaislų vaikams, drabužių, marinistinės literatūros“, - kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Nika Puteikienė.
Ambicingą akvariumo rekonstravimo projektą kartu su Prancūzijos specialistais įgyvendinę muziejininkai jau žvelgia į ateitį – užsimojo nenaudojame Kopgalio žuvivaisos baseine įkurti Baltijos jūros paukščių ir gyvūnų reabilitavimo centrą.
„Ketiname šį projektą baigti per kelerius metus. Po to svarstysime, kaip dalį baseino pritaikyti rekreacijai, pramogoms. Jis galėtų būti užpildomas ir geoterminiu vandeniu, o jeigu nepavyktų – pašonėje banguoja Baltiją“, - kalbėjo O.Žalienė.
