Suaugusiųjų žaidimų įkaitais tapo vaikai

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje – skilimas. Mokytojo, kurį įžeidė nepriklausomas įvertinimas, ginti stojo keli kolegos ir mokiniai, neišsigandę pedagogo vartojamo gatvės žargono. Kas teisus?

KTU gimnazijos istorijos mokytojas D.Boguševičius svarsto, ar išeiti iš darbo.<br>P.Mantauto nuotr.
KTU gimnazijos istorijos mokytojas D.Boguševičius svarsto, ar išeiti iš darbo.<br>P.Mantauto nuotr.
Kauno technologijos universiteto gimnazijos bendruomenę supurtė skandalas.
Kauno technologijos universiteto gimnazijos bendruomenę supurtė skandalas.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Dec 15, 2017, 6:45 AM, atnaujinta Mar 16, 2020, 9:03 AM

Per pamokas – riebūs keiksmažodžiai ir atviri pokalbiai apie sifilį, o mokymosi medžiaga – tik uždaroje feisbuko paskyroje.

Toks Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) istorijos mokytojo Domo Boguševičiaus bendravimas su moksleiviais viešojoje erdvėje sukėlė diskusijų audrą, o staiga išgarsėjęs mokytojas susirgo ir pasiprašė atleidžiamas iš darbo.

Svarbiausia – mokytojas

Ar tenkinti aktyvaus palaikymo sulaukusio pedagogo prašymą, KTUG komisija svarstys pirmadienį. O kaip tęsti mokslus į konfliktą su pedagogu įsivėlusiems ir jo kalbas paviešinusiems moksleiviams?

„Baisiausia, kad kenčia vaikai, kuriais manipuliuojama ir kurie tampa suaugusiųjų karo įkaitais.

Atrodo, kad mokymo procesas šioje mokykloje nuėjo į antrą planą. Dabar svarbiausia – vieno mokytojo ateitis.

Bet kol kas viskas labai panašu į linčo teismą: kas garsiau šaukia – tas ir teisus“, – kalbėjo vieno gimnazistų motina.

Apie D.Boguševičiaus darbo metodus du KTUG moksleiviai prabilo po to, kai už galimą nusirašinėjimą istorijos mokytojas jiems surašė netgi po du vienetus. Vaikai neigia nusirašinėję.

Pats mokytojas, kalbėdamas su „Lietuvos rytu“, nepaaiškino, kodėl vaikai gavo po du vienetus. Jis tik paminėjo, kad prieš keletą metų buvo kitas atvejis, kai vaikas akivaizdžiai nusirašinėjo.

Anot mokytojo, apie tai informavus tuometį gimnazijos direktorių ir moksleivio auklėtoją tėvams buvo pasiūlyta perkelti vaiką į kitą mokyklą.

Nubaudė du pirmūnus

Vieno moksleivio motinos teigimu, jaunuoliams tai buvo stiprus smūgis.

Abu jie iki šiol mokėsi devintukais ir dešimtukais, savo mokyklos vardą garsino nacionalinėse matematikos ir chemijos olimpiadose ir į KTUG įstojo tarp dešimties geriausiųjų.

„Jaunuoliams tai nėra tiesiog neigiamas įvertinimas.

Tai reiškia gerokai sumenkusią galimybę įstoti į išsvajotas aukštąsias mokyklas, kurios paprastai vertina paskutinių ketverių metų pažangos rezultatus. Vaikams, kurie nuo mažų dienų siekė tikslų, tai skaudu. Skaudu buvo ir jų tėvams“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo nepilnamečio motina.

Abu moksleiviai neigė nusirašinėję, o vėliau perrašę kontrolinį darbą gavo aukštus įvertinimus.

Sulaukęs KTUG administracijos priminimo, kad už nusirašinėjimą mokiniai nėra baudžiami neigiamais pažymiais, D.Boguševičius šiuos įvertinimus panaikino.

D.Boguševičiaus teigimu, situacija nebūtų tokia rimta, jei ne „perdėtai emocingas ir radikalus“ gimnazijos administracijos sprendimas, kuris esą ir išprovokavo konfliktą.

Vertina žinias, o ne drausmę

„Mūsų gimnazijoje tai nėra įprasta praktika, ir aš, kaip mokytojas, taip nesielgiu. Pažymiais vertinamos moksleivių žinios, o ne jų akademinis drausmingumas“, – „Lietuvos rytui“ sakė KTUG direktorius Tomas Kivaras.

Gimnazijos direktorius priminė, jog net laikant valstybinius egzaminus nusirašinėjantys jaunuoliai iš jo paprasčiausiai pašalinami.

Apie tai, kad kuris nors mokytojas už nusirašinėjimą parašytų vienetus, T.Kivaras teigė išgirdęs pirmą kartą.

„Švietimo įstatyme numatyta, kad mokinys turi teisę į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą, o mokytojas privalo nešališkai juos įvertinti. Kontrolinio darbo įvertinimas dviem žemiausiais pažymiais gali rodyti šališką mokytojo vertinimą, asmeninę nuostatą mokinio atžvilgiu“, – teigė teisininkas Linas Songaila.

Teisininkas priminė, jog apie objektyvų moksleivių žinių vertinimą kalbama ir KTUG darbo tvarkos taisyklėse: „Gimnazijos darbuotojai turi dalykiškai, argumentuotai ir pagrįstai įvertinti vaiko pasiekimus, jo pastangas ir galimybes siekti pažangos, vengti asmeninių vertinimų ir viešai neaptarinėti mokinių akademinių ar kitų nesėkmių.“

Vietoj vadovėlių – feisbukas

KTUG vadovai mokinių tėvų skundų sulaukė ir dėl keistos D.Boguševičiaus mokymo metodikos.

Tėvų tvirtinimu, mokytojas pats neslepia, kad savo dėstomo dalyko medžiagą skelbia uždaroje socialinio tinklo feisbuko paskyroje ir leidžia ja naudotis tik išskirtiniam vaikų ratui.

Gimnazijos direktorius T.Kivaras teigė apie tai pirmą kartą sužinojęs tiktai iš šio skundo: „Mūsų gimnazijoje tai nėra įprasta. Aš taip pat randu būdų, kaip pasidalyti savo dėstoma medžiaga, bet kiekvieno mokytojo neseku.“

„Jeigu mokiniui nėra prieinama metodinė medžiaga, o mokytojas nesuteikia prieigos prie jos visiems mokiniams, vadinasi, mokinys negauna geros kokybės švietimo, o mokytojas neužtikrina geros kokybės ugdymo“, – Švietimo įstatymą vėl priminė teisininkas L.Songaila.

D.Boguševičius „Lietuvos rytui“ apie pasirinktą platformą dėstomo dalyko medžiagai skelbti tik išskirtiniams mokiniams pasakojo itin miglotai: „Prieiti prie šios informacijos gali ne visi moksleiviai, bet tik šiuo metu, kol aš sergu.“

Anot jo, ne ligos metu medžiaga esą prieinama visiems.

Pamokoje – keiksmažodžiai

Gimnazistų tėvų teigimu, jei ne feisbuke paslėpta mokymo medžiaga, nebūtų atsiradę ir necenzūrinių žodžių gausių garso įrašų iš D.Boguševičiaus pamokų.

Teigiama, jog norėdami pasiruošti kontroliniams darbams istorijos pamokas įsirašinėja moksleiviai, kurie dėl nesutarimų su mokytoju neturi galimybės patekti į uždarą feisbuko paskyrą.

Pedagogas neneigė, kad leisdavo įrašyti pamokas: „Yra buvę atvejų, kai pamokas leisdavau įrašinėti, tačiau tai nebuvo leidimas tai daryti nuolat.“

Štai kas kalbama per istorijos pamokas: „Ką jūs, p*darai, čia p*sat protą apie savo žertvas. Susirenkat jas ir „p**dinat n**hui.“

Žiniasklaidai paviešinus šiuos įrašus D.Boguševičius paaiškino mokiniams citavęs Lietuvos rašytojų sąjungos nario Rimanto Kmitos naujausio romano „Pietinia kronikas“ ištraukas.

Jame šiauliečių tarme pasakojama apie Šiaulių jaunuolių gyvenimą iškart po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Pasirinko netinkamą kūrinį?

„Iš dainos žodžių neišmesi, bet visada galima pasirinkti dainą“, – „Lietuvos rytui“ sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Jos teigimu, cituojant literatūros kūrinį būtina įvertinti auditorijos amžių ir jos brandumą.

„Ne dėl to, kad paaugliai nežinotų ar nebūtų girdėję tų keiksmažodžių.

Ką jie skaito ar kaip kalba namuose – jų reikalas, bet mokymo medžiagą reikia pasirinkti tinkamai“, – kalbėjo kontrolierė.

E.Žiobienė įsitikinusi, kad pamokoje pasirinkus tokį literatūros kūrinį nepilnamečiams keiksmažodžiai gali pasirodyti svarbesni nei pati knyga.

„Reikia dar įvertinti ir tai, ar dabartiniams mokiniams suprantama 10-ojo dešimtmečio aplinka ir aktualijos“, – pedagogo pasirinkimą kritikavo E.Žiobienė.

Skundžiasi įžeisti vaikai

Dėl KTUG mokytojo elgesio Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga nėra gavusi nė vieno oficialaus skundo ir jokio tyrimo nėra pradėjusi.

„Apie tai yra žinoma gimnazijos administracijai. Tai yra atsakinga mokykla ir tikimės, kad jie patys šią situaciją tinkamai įvertins“, – sakė kontrolierė.

Jos teigimu, dėl tokio elgesio gali būti patikrinta mokytojo kvalifikacija.

Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga sulaukia skundų ne dėl pamokose mokytojų vartojamų keiksmažodžių, bet dėl to, kad necenzūriniais žodžiais pedagogai užgaulioja mokinius.

Kontrolierės teigimu, itin sunku įrodyti, toks įvykis buvo iš tiesų ar mokytojas buvo apkalbėtas.

Dėstė ir sifilio istoriją

D.Boguševičius pamokose ne tik citavo pirmuosius Nepriklausomybės metus primenančius romanus, bet atvirai pasakojo ir apie masturbaciją bei sifilio atsiradimo istoriją.

„KTUG taisyklėse nurodyta, kad gimnazijos darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius. Taigi, mokytojas kalbėdamas su mokiniais apie lytiškumą, privalo tai daryti neiššaukiamai, informaciją pateikti ne tiesmukai, bet taktiškai“, – aiškino su gimnazijos vidaus taisyklėmis susipažinęs teisininkas L.Songaila.

Švietimo įstatyme nurodyta, kad pedagogas privalo laikytis mokymo įstaigos etikos normų.

Kol teisininkai diskutuoja, ar mokytojas nepažeidė Švietimo įstatymo, Švietimo ir mokslo ministerija situaciją KTUG kol kas stebi iš šalies.

Ministerija jokio oficialaus skundo dėl situacijos šioje gimnazijoje nėra gavusi, o jei ir gautų, jis pirmiausia būtų persiųstas KTUG steigėjui – Kauno technologijos universitetui.

„Ministerija nėra šios gimnazijos steigėja ir situaciją nagrinėtų tiktai tuo atveju, jei problemos nepavyktų išspręsti steigėjui arba pareiškėjo netenkintų steigėjų atsakymas“, – aiškino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.