„Daugelis iš tremties grįžusių vyresnio amžiaus politinių kalinių ir tremtinių galvoja, kad jų misija jau baigta. Tačiau aš manau, kad jie turi atlikti labai svarbų darbą. Lietuvai tautai skaldantis, jie rimtai turi pasikalbėti su anūkais ir pabandyti nuraminti visuomenėje augantį susipriešinimą“, – konferencijoje „Gyvensime tėvų žemėje“ sakė A. Nikžentaitis.
Konferencijoje kalbėjęs istorikas teigė, jog tremtiniai, kaip niekas kitas, gerai suvokia, jog Lietuvos piliečiai dar niekada taip gerai negyveno, žvelgiant per istorijos prizmę. O tremtinių ir politinių kalinių sukaupta patirtis ir išgyvenimai yra neįkainojami ir gali labai padėti jaunajai kartai geriau suvokti kokie gyvenimo išbandymai ir negandos ištinka, kai tauta susiskaldo.
Šventiniame renginyje dalyvavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, o buvusi šios srities ministrės ir programos pradininkė Irena Degutienė atsiuntė sveikinimą.
Renginyje skirtame paminėti Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo programos 25-ąsias metines skambėjo ne tik sveikinimai, tačiau ir apžvelgti per ketvirtį amžiaus nuveikti darbai. Nors nuo Lietuvos tautai skaudžių tremties metų prabėgo ne vienas dešimtmetis, tačiau ištremti Lietuvos piliečiai ar jų palikuonys vis dar grįžta į gimtąją žemę.
„Nuo 1992 m. Lietuvos valstybė sudarė realią galimybę padėti reabilituotų politinių kalinių, tremtinių bei jų vaikų šeimoms sugrįžti į Lietuvą ir integruotis į šalies gyvenimą. Programa veikia labai sėkmingai, tikimės, kad valstybė tęs pradėtus darbus ir nepamirš savo piliečių“, – sakė programą įgyvendinančios Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Aivydas Keršulis.
Įgyvendinant Politinių kalinių, tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programą 1995 m. įsteigtas 60-ties butų Grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punktas, 1997 m. įrengti 80-ties vietų globos namai „Tremtinių namai“.
Okupaciniu laikotarpiu iš Lietuvos neteisėtai represuota apie 300-500 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugelis jų žuvo lageriuose, o išlikusiems ilgus metus buvo uždrausta grįžti, okupacinei valdžiai neleidžiant Lietuvoje apsigyventi, įsidarbinti.
Į Lietuvą grįžtantys politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai aprūpinami gyvenamosiomis patalpomis. 1992 – 2016 metų laikotarpiu butais aprūpinta 2 012 tremtinių šeimų. Tam panaudota per 32 mln. Eur.
Valstybės parama teikiama ir dengiant persikėlimo išlaidas, teikiant įsikūrimo pašalpas, pašalpas mirus šeimos nariui, pašalpas dėl ligos. Be to, finansuojama įdarbinimo programa, lietuvių kalbos kursai ir adaptacijos priemonės. Teikiama ir finansinė parama Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje besimokančių grįžtančių asmenų mokyklinio amžiaus vaikų vasaros poilsio stovykloms.
Šalies miestų ir rajonų savivaldybėse grįžtančių asmenų, norinčių apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, sąrašai buvo sudaromi iki 2009 m. gruodžio 31 d. Nors sąrašas yra baigtinis ir toliau netęsiamas, dar ne visi aprūpinti butais, 2017 m. pradžioje savivaldybių grįžtančių asmenų, norinčių apsirūpinti butais, sąrašuose užregistruotos 194 grįžtančių asmenų šeimos. Daugiausia grįžtančių asmenų šeimų butų laukia Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėse.
