Jau pačioje kadencijos pradžioje valstiečių vedlys R.Karbauskis ėmė demonstruoti, jog laiko save Jupiteriu, o visus kitus – jaučiais.
Jis beatodairiškai gynė savo globotinę G.Kildišienę, nesidrovėdamas pats murdytis savo paties mele.
Tuomet „Lietuvos rytas“ atskleidė, jog šis krištolinio skaidrumo šauklys nuslėpė turįs ir nemažai turto Ispanijoje, kur šeimos verslą plėtoja jo žmona.
Skubiai papildęs deklaraciją, įrašęs tai, ką neva pamiršo, R.Karbauskis vis viena dėjosi teisuoliu ir kaltino kitus.
Panašus skandalas – ir dėl valstiečių frakcijos referentės M.Marcinkevičiūtės.
Seime nesirodžiusi, tačiau algą gaudavusi Gretos Kildišienės draugė sukėlė įtarimų, kad jos „darbas“ – pasimaitinti už mokesčių mokėtojų pinigus.
Jeigu tokiais standartais vadovaujasi svarbiausias valstietis, kodėl jo parankiniai turėtų elgtis kitaip?
Nešvariosios politikos abėcėlę, pasirodo, jau išmokęs ir Seimo pirmininkas profesorius V.Pranckietis.
Šis politikas ne mažiau už R.Karbauskį plėtė akis, kai paaiškėjo, kad ir jo deklaracija skylėta.
Pasirodo, Seimo vadovas nuslėpė tai, kad jo žmona I.Pranckietienė prieš metus išnuomojo 38 hektarų sklypą bendrovei Biomasės centrui, siejamai su R.Karbauskio valdomu Agrokoncernu, ir už tai per metus gavo 4,1 tūkst. eurų pajamų.
Beje, sutartis pasirašyta praėjus vos porai dienų po to, kai V.Pranckietis tapo Seimo pirmininku.
Pats valstiečių profesorius dabar aiškino, kad įvyko klaida, dėl kurios jį galėjo įspėti vyriausieji tarnybinės etikos prievaizdai.
Atmetus tik naivuolius galinčius įtikinti V.Pranckiečio išvedžiojimus apie „klaidą“ ar mėginimus klaidinti kalbomis apie viską žinančius mokesčių inspektorius, galima daryti bent dvi išvadas.
Viena, Seimo vadovas greičiausiai taip mėgino neatskleisti pernelyg glaudžių ryšių su savo buvusiu studentu R.Karbauskiu, nes būtų dar garsiau prabilta, kad V.Pranckietis – tik klusnus valstiečių statytinis parlamento pirmininko poste.
Antra, toks slapukavimas kaip tik patvirtina, jog tokie ryšiai itin glaudūs. Juk kas gali būti intymiau ir svarbiau už piniginius santykius?
Čia galima prisiminti dar vieną V.Pranckiečio santykių su valstiečiais epizodą – per Seimo rinkimų kampaniją jis iš savo kišenės parėmė partiją maždaug 15 tūkstančių eurų, o dar 5 tūkstančių auka kažkodėl nebuvo priimta.
Taigi V.Pranckietis buvo vienas solidžiausių partijos rėmėjų. Tiesa, tuometės deklaracijos rodo, kad jis galėjo sau leisti paaukoti tokias solidžias sumas.
Bet čia knieti prisiminti klasikinę rinkimų pinigų, kurių kilmės nenorima rodyti, balinimo schemą – tuos pinigus slaptieji donorai perduoda patikimiems asmenims ar patiems kandidatams, kurie juos deklaruoja kaip savo aukas partijai.
Šią savaitę V.Pranckietis vėl atvirai demonstravo, jog yra klusnus partijos kareivis, pasiryžęs dėl jos net paminti Seimo statutą.
Antradienį opozicija pateikė pasiūlymus padidinti medikų rezidentų algas kitąmet daugiau, nei buvo sutarusi Vyriausybė su kai kuriomis profsąjungomis, o valdantieji netikėtai pralaimėjo balsavimą dėl šio projekto dviejų balsų persvara.
Kilus sumaiščiai, kai kurie valstiečiai ėmė aiškinti, kad jie balsuodami suklydo, o V.Pranckietis nurodė perbalsuoti, nors Statutas to nenumato.
Naują balsavimą pralaimėjusi opozicija paliko salę ir puolė grasinti boikotu.
Seimo darbas išties ėmė strigti, nes valdantiesiems pritrūko balsų priimti įstatymus.
Opozicijos iniciatyva netgi buvo sušauktas specialus visų parlamentarų pasitarimas, kokio nebuvo nuo 1992 metų, kai teko rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Per antradienio pasitarimą V.Pranckietis ėmė atgailauti, pripažino klaidą ir paprašė opozicijos grįžti į posėdžių salę.
Tačiau taip pasielgusi opozicija liko apmulkinta – kai buvo balsuojama dėl viso įstatymo priėmimo, valdantieji jį atmetė parodydami, ko verti jų pažadai.
Tiesa, valdantieji aiškino, jog taip jie rūpinasi valstybe ir teisybe – esą tiesiog nėra pinigų rezidentų algoms didinti.
Bet opozicija bedė pirštu į tą pačią dieną valdančiųjų pastangomis solidžiai pakeltas algas prokurorams bei Specialiųjų tyrimų tarnybos agentams.
Kodėl valstiečiai bei jų politiniai bendrakeleiviai taip stengiasi dėl specialiųjų agentų ir prokurorų, pastaruosius pagal algas net prilygindami teisėjams?
Juk prokuroro, kuris neatsako net už sukurptas bylas, ir teisėjo, lemiančio žmonių likimus, darbas ir atsakomybė – sunkiai sulyginami.
Galbūt valdantieji stengiasi labiau įsiteikti tiems, kurie užmerktų akis į valstietiškąjį dabartinės valdžios „teisingumą“ ar „skaidrumą“, o gal net padėtų jį įgyvendinti?
