Panašiai nutiko ir su skambiais pažadais, kad būtina šalies vaikus išmokyti plaukti. Graži jaunimo užimtumo idėja, gyvenime praversiantys gebėjimai ir net kiekvienam lietuviui žinomas auksą Londono olimpiadoje iškovojusios Rūtos Meilutytės pavyzdys – visuomenė tokią valdžios iniciatyvą palaikė, bet štai netikėtai paaiškėjo, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKDS) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018 sausio 1 d. neplanuoja finansuoti valstybės biudžeto lėšomis vaikų mokymo plaukti krypties projektų.
Departamento rašte, kurį gavo vaikų mokymo plaukti veiklą ketinusios vykdyti organizacijos nurodoma, kad anksčiau šiam tikslui planuotos lėšos „papildys nacionalinių sporto šakų (federacijų) didelio meistriškumo plėtojimo programos nuo 2018 sausio 1 d. finansuoti formuojamas lėšas“. Kitaip tariant, vaikų mokymui plaukti skirtos lėšos bus skiriamos profesionalių sportininkų rengimui.
Siūlomų pamokų neužtenka
VŠĮ „Plaukimas visiems“ vadovas Germantas Čepas pasakojo, kad ilgai buvo laukiama, kol Vyriausybės patvirtintos vaikų mokymo plaukti programos bus pradėtos realiai įgyvendinti. „Iki pat 2011-2012 metų beveik nieko nebuvo dėl to daroma, o mes, norėdami pradėti šias problemas vykdyti susidūrėme su daugybę problemų, nes nebuvo patvirtintos tvarkos ir pan.“
Anot G.Čepo, iniciatyvą šiuo klausimu parodė ir Lietuvos plaukimo federacija, kuri kreipėsi dėl to, kad dalį plaukimo pamokų finansuotų KKSD, o kitą dalį – Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Plaukimo federacija patvirtino tokias tvarkas, kuriose numatoma, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas turėtų finansuoti 14 plaukimo pamokų, o Švietimo ir mokslo ministerija – 18.
„Visi žino, kad per 14 pamokų vaiko plaukti neišmokysi, bet gavusi finansavimą federacija, pati neturinti nei baseinų, nei specialistų, išsiuntinėja įvairioms biudžetinėms įstaigoms, kurios turi baseinus, kvietimus dalyvauti programoje net su grasinimais, kad jei programoje nebus dalyvaujama, bendradarbiavimas nutrūks ir pan. Nurodoma ir kaina – kiek daugiau nei du eurai už vaiką. Niekur tokių kainų nėra...
Galiausiai išeina taip, kad nors biudžetinės įstaigos programoje dalyvauti negali, dalyvauti gali tik asociacijos, o veiklą realiai vykdo tos pačios biudžetinės įstaigos. Jiems nekainuoja baseinų, trenerių išlaikymas. Taigi vaikai, kurie lanko užsiėmimus biudžetinėse įstaigose, galiausiai atsiduria išmokytų plaukti sąrašuose. Kadangi šis klausimas buvo keliamas darbo grupėse, ŠMM paaiškino, kad tai tam tikri politiniai susitarimai“, – kalbėjo G.Čepas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad prie Lietuvos plaukimo federacijos įkurtas Informacijos ir paslaugų biuras, kuris atsakingas už vaikų mokymo plaukti programos vykdymą. Čia dirba tik vienas darbuotojas, o pati įstaiga neturi nė vieno baseino ar trenerio.
Glumina valdžios pozicija
Labiausiai G. Čepą glumina naujosios Vyriausybės pozicija ir sprendimai. „Buvo žadama, kad pagaliau bus patvirtinta reali vaikų mokymo plaukti programa, kurios apimtis – ne mažiau 40 pamokų. Tai būtų daroma valstybės lėšomis, galbūt šiek tiek prisidėtų tėvai, bet kalbame apie situaciją, kad vaikas tikrai išmoktų plaukti. Galiausiai ir prieš tai skirtus pinigus nuspręsta nukreipti kitur ir vaikų mokymui plaukti finansavimas iš vis nėra numatytas. Kodėl? Niekas atsakyti negali“, – pečiais gūžtelėjo pašnekovas.
G.Čepas pasakojo, kad ne kartą kalbėjo su atsakingų institucijų atstovais, kad vaikus mokyti plaukti juk galima ne tik rudenį, mat daugelis baseinų tušti būtent vasarą. „Vasara puikus laikas mokymui – baseinai tušti, specialistai atostogauja, bet galėtų dirbti, galima išnaudoti atvirus vandenis ir vaikus mokyti plaukti juose. Taip pat galima panaudoti karkasinius baseinus“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad dažniausiai visi konkursais skelbiami rudenį ir plaukimo programos numatomos būtent rudeniui.
„Ne kartą buvo kalbėta apie 400 tūkst. eurų - tiek buvo skiriama šiai programai, yra per mažai, bet visus metus akcentuojama, kad neturi valstybė pinigų, bet jų kažkaip atsiranda kitiems projektams, bet ne vaikų saugumui užtikrinti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad kiekvieną vasarą vien Klaipėdoje iš vieno paplūdimio į reanimaciją patenka 20-30 vaikų, kurie yra buvę plaukimo programų dalyviai.
„Jie gauna pažymėjimus, kad dalyvavo programoje ir moka plaukti, o štai kaip būna“, – sakė jis.
„Vien tik mūsų įstaiga per metus galėtų išmokyti po du tūkstančius vaikų. Visose išsivysčiusiose šalyse vaikai mokomi plaukti valstybės lėšomis. Dar iki rinkimų apie situaciją teko kalbėtis su Ramūnu Karbauskiu, Dainiumi Kepeniu, bet jie temą nukreipė kitur“, – sakė pašnekovas.
R.Žemaitaitis: „Premjeras nesilaikė žodžio“
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad pačiam KKSD finansavimas smarkiai mažėjo – apie 3,5 mln. eurų.
„Kai Lietuvos neįgalieji laimėjo parolimpinėse žaidynėse, Vyriausybė priėmė sprendimą, kad išmokos sportininkams turi būti mokamos tokio paties dydžio, kaip ir sveikiesiems sportininkams. Tą kartą finansavimo neskyrė ir nurodė, kad KKSD turi išmokėti iš savo lėšų, o paskui pinigai bus skirti. KKDS skyrė išmokas, bet jau liepos mėnesį premjeras nurodė peržiūrėti išlaidas administravimui ir tam pačiam KKSD mažinamas finansavimas. Pasirodo, Vyriausybės kancleris, ministras Eimutis Misiūnas ir premjeras tyliai buvo susitarę, kad KKSD bus perduotas ŠMM žiniom be praskolintų 3,5 mln.“
R.Žemtaitis pabrėžė, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad savo žodžio nesilaikė premjeras: „Viešai kirpo juosteles, sveikino žmones, kabino vainikus, gyrė už pergalę, įpareigojo išmokėti pinigus, bet galiausiai tų pinigų neskyrė“.
Kalbėdamas apie vaikų mokymą plaukti R.Žemaitaitis patikino, kad tuo užsiimančios organizacijos dėl finansavimo gali kreiptis į rajonų savivaldybes ir šį klausimą spręsti per neformaliajam švietimui skiriamas lėšas.
„KKSD tiesiog neturi iš ko skirti pinigų ir jų neskirs. Departamentas turi skolų, bet kadangi sumažinamas finansavimas, tai jis perduodamas su „garbės skola“ ministerijai“, – premjero žodžius priminė R.Žemaitaitis.
Ministerija ramina
ŠMM Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys, paklaustas, ar toks lėšų persiskirstymas turės įtakos vaikų galimybėms mokytis plaukti, sakė: „Mokymo plaukti programa vykdoma įgyvendinant 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, kurio viena iš priemonių yra – mokyti vaikus plaukti ir saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens. Už šią priemonę atsakinga tiek ŠMM, tiek ir KKSD. Šioms institucijoms kasmet skiriamos lėšos šiai programai vykdyti. ŠMM – 174 tūkst. eurų šiemet.
Mūsų žiniomis, KKSD yra priėmęs sprendimą nuo kitų metų Mokymo plaukti programą finansuoti per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą. Viena iš pagrindinių šio fondo finansuojamų krypčių būtent ir yra vaikų mokymas plaukti. Tad dėl pasikeitusio finansavimo šaltinio programa tikrai neturėtų nukentėti, tikimės, jog tai net sustiprins programą. Galima tikėtis, jog įgyvendinant Mokymo plaukti programą per minėtą fondą, šioms veikloms bus skiriama net didesnė lėšų suma.“
Pašnekovo teigimu, nuo 2017 metų KKSD mokymo plaukti programai skyrė 214 tūkst. eurų., o ŠMM 174 tūkst. eurų „Taip pat žinome, jog atsiranda ir privačių investicijų, kurios prisideda prie to, kad vaikai būtų mokomi plaukti“, – sakė T.Pūtys.
Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas patikslino, kad naudojant minėtas lėšas, kasmet plaukti išmokoma per 7700 vaikų. „Tačiau šių lėšų nepakanka norint apmokyti visus 2–3 klasių moksleivius, tokia amžiaus grupė nurodoma Mokymo plaukti programoje, atsižvelgiant į tai, kad tokia rekomendacija fiksuota ir ŠMM parengtose mokymo plaukti rekomendacijose. Tačiau stipriai didindami finansavimą Mokymo plaukti programai susidurtume su kita didele problema – Lietuvoje kol kas neužtenka baseinų, kuriuose būtų galima mokyti vaikus plaukti ir saugiai elgtis prie vandens“, – sakė jis.
