Sprendimą sostinės taryba praėjusią savaitę priėmė atsižvelgusi į savivaldybės Atminties kultūros darbo grupės rekomendaciją kiekvienais metais Vilniuje skelbti sostinės istorinei atminčiai skirtus metus.
Pasak mero, šiemet spalį sukaks lygiai 30 metų nuo Sąjūdžio įsteigimo, tuo metu palaimintojo Jurgio Matulaičio metus siūloma skelbti sukankant 100 metų nuo jo tapimo Vilniaus vyskupu.
„Palaimintasis J. Matulaitis ypatingai prisidėjo ir prie daug mums svarbių dalykų ne tik bažnytiniame gyvenime, kad atsirastų Vilniaus arkivyskupija, bet ir gelbstint žydus nuo pogromų, kurie vyko iki II Pasaulinio karo“, – teigė R. Šimašius.
R. Šimašius pripažįsta, kad atskiro finansavimo minėjimui nėra, tačiau žada, kad jei reikės, lėšų įvairiems renginiams bus skirta švietimui ir kultūrai numatytų lėšų.
Tarybos rezoliucijoje pažymima, kad 1988 metų spalio 22–23 dienomis įsteigtas sąjūdis siekė ir įgyvendino Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 metais.
Taip pat nurodoma, kad 2018-aisiais Vilniaus vyskupu paskyrus J. Matulaitį, per septynerių metų jo vyskupystės laiką išryškėjo jo europietiška kultūra, „išmintingas veikimas, diplomatijos talentas, rūpestis dėl vilniečių nepaisant jų tautybės ir religijos“. Pabrėžiama, kad į vyskupą drąsiai kreipdavosi sostinės žydai, o jis pats dėl nuveiktų darbų vadinamas didžiuoju žydų gelbėtoju.
Seimas šiuos metus taip pat yra paskelbęs Sąjūdžio metais, 2018-ieji taip pat dedikuoti laisvės kovų dalyviui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Tėvui Stanislovui.
2017-uosius Vilniaus savivaldybė buvo paskelbusi poeto Kazio Bradūno bei Vilniuje gyvenusio XVI amžiaus humanisto, visuomenės veikėjo Pranciškaus Skorinos metais, metai taip pat dedikuoti Lietuvos nepriklausomybei pagrindus prieš šimtmetį padėjusiai Vilniaus konferencijai.
