Šiuo renginiu trys visuomeninės ir politinės organizacijos siekė paraginti visuomenę bei politikus atviriau žiūrėti į seksualines mažumas. Kadangi renginys vyko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo išvakarėse, jį socialiniuose tinkluose internautai jau spėjo pavadinti šimtmečio vestuvėmis.
Šiose vestuvėse dalyvavo keletas porų, jos simboliniais parašais po bendros priesaikos ir ant visiems bendro santuokos liudijimo patvirtino pasisakančios už tai, kad ir mūsų šalyje būtų žengti žingsniai dėl vienalyčių asmenų partnerystės įteisinimo.
Renginio dalyvius sutuokti turėjęs robotas tvirtino, kad būtent jam patikėta ši užduotis, nes robotas neskiria vyrų ir moterų, rasės ar religijos, jis teigė net nežinąs, kas yra meilė, tačiau tai „net ne jo reikalas“, mat jis buvo suprogramuotas atlikti nedaug kainuojančią paprastą santuokos ceremoniją, kuri padaro žmones laimingus.
Ragina neslėpti orientacijos
„Santuokos“ ceremoniją vainikavo jos dalyvių bučiniai. „Nusprendėme čia parodyti, kad nėra tokio dalyko kaip ribos. Lyties ar kokių nors kitų, yra tiesiog žmogus, ir jokio skirtumo, ar tuokiasi vyras su vyru, ar vyras su moterimi, ar moteris su moterimi. Tai neturėtų būti kažkas, kas draudžiama“, – sakė Mintautas Vilkelis.
Pašnekovas pripažino, kad kalbėti viešai apie homoseksualumą daug žmonių nesiryžta bijodami visuomenės patyčių. „Nemanau, kad žmonės turėtų bijoti atskleisti, kokie jie yra“, – kalbėjo M.Vilkelis, kuris ceremonijoje dalyvavo su draugu Nikodemu.
Premjeras ragina grįžti prie partnerystės įstatymo
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį paragino Seimą grįžti prie homoseksualų partnerystės klausimo.
Pasak premjero, kartu gyvenančių žmonių santykius sureguliuoti reikia, kad jie galėtų įteisinti savo turtinius santykius, gauti informaciją apie partnerį ir nesusituokę, rašo BNS.
„Tikrai matau galimybę grįžti prie šito klausimo, yra užregistuotos įstatymų pataisos, kurios leistų tinkamai sureglamentuoti teisinius santykius tarp kartu gyvenančių asmenų, kalbant apie jų asmens duomenų apsaugą, turtinius santykius, tai, manau, kad pakankamas reguliavimas yra bent jau šiame etape – būtų, reikia priimti Seime“, – žurnalistams Kaune po iškilmingo Vyriausybės posėdžio valstybės atkūrimo šimtmečio proga sakė S. Skvernelis.
Taip jis kalbėjo Vilniuje vykstant piketui dėl homoseksualų teisių.
Lietuvoje liberalūs politikai kelis kartus teikė siūlymus įteisinti homoseksualų civilinę partnerystę, tačiau iniciatyvos Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
Permainoms pritarė austrai ir australai
Viso pasaulio žiniasklaidą praėjusių metų pabaigoje apskriejo vestuvių kadrai iš Australijos: juose – dviejų moterų santuokos ceremonijos akimirkos. 2017 metų gruodžio 16 d. Australijoje įregistruotos pirmosios tos pačios lyties asmenų santuokos.
Nors tikėtasi, kad pirmosios tos pačios lyties asmenų santuokos bus įregistruotos 2018 metų sausio 9 dieną – po 30 dienų periodo, kurį poros turi išlaukti padavusios pareiškimus tuoktis. Tačiau kai kas dėl ypatingų aplinkybių siekė išimties, ir pirmosios dvi ceremonijos įvyko Sidnėjuje ir Melburne.
Įdomu tai, kad visi, išskyrus keturis, Australijos žemųjų Atstovų Rūmų nariai, kurių iš viso yra 150, praėjusių metų gruodį balsavo už santuokų lygybę. Sprendimas buvo priimtas po piktų debatų, kuriuos vyriausybė išsprendė surengusi smarkiai kritikuotą rinkėjų balsavimą paštu. Jo metu australai užtikrintai pritarė permainoms.
Praėjusių metų pabaigoje Austrijos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad valstybė nebegali drausti tuoktis tos pačios lyties poroms. Konstitucinis teismas Vienoje pranešė, kad visoje šalyje tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas nustos galioti 2019 m. sausio 1 d. Teismas tokį žingsnį grindė draudimu diskriminuoti pagal Austrijos konstitucijoje įtvirtintą lygybės principą. Tuo pat metu registruotų partnerysčių institutas atveriamas ir skirtingų lyčių poroms.
Šiuo metu tos pačios lyties asmenų santuokos yra pripažįstamos daugiau kaip 20-yje valstybių, iš jų 16 yra Europoje.
Aktyviausi – liberalai
Pasisakantys už būtinybę sureguliuoti teisiškai seksualinių mažumų santykius teigia, kad šiuo metu homoseksualios poros Lietuvoje yra diskriminuojamos, nes jų nariai neturi teisės į paveldėjimą, negali gauti informacijos apie į nelaimę patekusio partnerio sveikatą, atstovauti vienas kitam teismo procese. Tos pačios lyties asmenų santuokoms ir teisiškai apibrėžtai partnerystei nepritariantieji sako, kad homoseksualios poros nėra tradicinė šeima, o jų santykių sureguliavimas būtų žingsnis link leidimo seksualinėms mažumoms įsivaikinti.
Aktyviai tos pačios lyties santuokų klausimą kelia Lietuvos liberalų sąjūdis. Būtinybę Lietuvoje įteisinti partnerystę liberalai grindžia noru supaprastinti gyvenimą nesusituokusioms poroms, panaikinti šių žmonių diskriminaciją.
Anot jų, įteisinus partnerystę Lietuvoje būtų stiprinami nesusituokusių šeimų santykiai ir ginamos šeimos narių teisės. Įstatymo projektu buvo siūloma suteikti teisinę apsaugą partneriams sureguliuojant jų turtinius ir asmeninius tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su kitais asmenimis. Anot liberalų, partneryste būtų laikomas tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų bendras gyvenimas.
Konstitucinis teismas yra pareiškęs, kad ne santuokoje gyvenančios poros taip pat laikomos šeima, nes jų gyvenimas grindžiamas emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir kitomis savanorišku apsisprendimu prisiimtomis pareigomis.
69 proc. tokiam žingsniui nepritartų
2018 m. pradžioje Lietuvos notarų rūmų užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko šalies gyventojų nuomonės apklausą, kurios rezultatai atskleidžia, kad visuomenė vis dar ne itin palankiai vertina tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimą.
Tyrimo duomenimis, prieš siūlymus, kad būtų galima registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, pasisakė 69 proc. apklaustųjų, pritarė 11 procentų. 9 proc. respondentų šį siūlymą vertino patenkinamai, o 11 proc. klausiami negalėjo atsakyti.
Galima palyginti: 2017 metais pritariančiųjų buvo 11 proc., o prieštaraujančių – 74 proc. respondentų. Paklausti, kaip vertina siūlymus, kad būtų galima sudaryti tos pačios lyties asmenų santuoką, tam prieštaravo 74 proc. apklaustųjų, pritarė 9 proc., 7 proc. vertino patenkinamai, 10 proc. negalėjo atsakyti.
