Arkivyskupas Gintaras Grušas sveikinime Lietuvai pabrėžė žmonių asmeninę atsakomybę

Valstybė yra bendrasis gėris, tačiau ji kyla iš asmeninės atsakomybės, pabrėžė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, penktadienį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukojęs Šv. Mišas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

Gintaras Grušas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gintaras Grušas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 16, 2018, 2:52 PM

„Mes, katalikai esame atsakingi prieš Dievą už savo valstybę: už jos įstatymus, už socialinę tvarką, už tai, kaip bus auklėjami mūsų vaikai, už tai, kokios bus mūsų šeimos, už silpnuosius ir vargstančius – mes esame atsakingi prieš Dievą.

Valstybės kūrėjai prieš šimtą metų galvojo apie ateisiančias kartas – mes buvome jų mintyje. Tą patį mąstė partizanai. Jų dienoraščiai liudija, kad jie suvokė greičiausiai nesulauksią laisvos Lietuvos, tačiau tikėjo, kad jų auka bus prasminga, nes išlaikys tautoje gyvą laisvės troškimą, – sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas G.Grušas, primindamas „ir didingas istorinės figūras, ir paprastus žmones, kurių kasdienė auka leidžia mums šiandien džiaugtis laisve“.

Šv. Mišių homilijoje arkivyskupas G. Grušas papasakojo istoriją, kuri, anot jo, atspindi daugelį mūsų tautos šeimų istorijų. Ją jam papasakojo viena jauna mergina – apie savo močiutės brolį Antaną. Jis buvo sugautas ir paimtas į frontą kovoti už Sovietų Sąjungą. Kai grįžo iš fronto, buvo išvežtas į lagerį. O kai grįžo iš lagerio, buvo su visa šeima ištremtas į Sibirą. Galiausiai jis grįžo iš Sibiro į savo vienkiemį šalia miško. Ten ir mirė, laimingas, pagaliau sugrįžęs namo. Buvo paprastas žmogus, nebuvo kankinys, nebuvo kažkuo išskirtinis. Tačiau labai mylėjo Dievą ir Lietuvą.

Pasak arkivyskupo, šis žmogus žinojo, kad yra dalykų, kurie pranoksta jį patį. Būtent šis žinojimas jam, kaip ir palaimintajam Teofiliui, padėjo giedrai žvelgti į pasaulį ir neprarasti vilties, sakė arkivyskupas. Tokio tikėjimo, pasak G. Grušo, buvo vedami ir Valstybės kūrėjai. „Ne visi jie buvo katalikai, tačiau visi žinojo, kad yra gėris, pranokstantis vien asmeninį gėrį, ir nauda, pranokstanti vien asmeninę naudą. Kurti valstybę – kaip ir kurti šeimą – tai norėti gero ne tik sau, bet ir kitam, tai mąstyti apie tautą, apie visuomenę, tai siekti tikro bendrojo gėrio“, – pabrėžė homilijoje arkivyskupas G. Grušas.

„Šiandien pirmajame skaitinyje girdime, kaip Dievas ragina pranašą: Šauk visa gerkle, neperstok! (plg. Iz 58, 1). Ką gi turi šaukti pranašas? Jis turi priminti Dievo tautai, kad nė vienas, prašantis sau asmeninės gerovės, nebus išklausytas, jei užmerks akis prieš šalia esančio žmogaus išnaudojimą, skurdą ar nelaimę. Dievas moko savo tautą, kad laikini laimėjimai ir džiaugsmai gali tapti kartūs, jei siekiama tik asmeninio džiaugsmo ir neatsižvelgiama į artimą“, – kalbėjo arkivyskupas.

Anot jo, kai kurios Amerikos indėnų gentys tikėjo, jog sprendimus reikia priimti mąstant apie septynias kartas, kurios gyvens po mūsų. Krikščionys tiki, kad sprendimus reikia priimti mąstant apie tai, kad tu pats esi amžinas ir gyveni Dievo akivaizdoje, sakė arkivyskupas metropolitas G. Grušas.

„Taip ir valstybę kurti gali tik tas, kuris geba gyventi matydamas ilgesnę laiko perspektyvą negu jo asmeninė istorija, – ar tai būtų tos septynios kartos po mūsų, ar amžinybė Dievo akivaizdoje, – kalbėjo arkivyskupas. – Valstybės kūrėjai prieš šimtą metų galvojo apie ateisiančias kartas – mes buvome jų mintyje. Tą patį mąstė partizanai. Jų dienoraščiai liudija, kad jie suvokė greičiausiai nesulauksią laisvos Lietuvos, tačiau tikėjo, kad jų auka bus prasminga, nes išlaikys tautoje gyvą laisvės troškimą“, – kalbėjo arkivyskupas metropolitas.

„Šiandien mes stovime ant didvyrių žemės, turime garbingą palikimą. Tie didvyriai yra ir didingos istorinės figūros, ir paprasti žmonės, kurių kasdienė auka leidžia mums šiandien džiaugtis laisve. Mes esame laisvės paveldėtojai. Kaip mes žvelgiame į ateitį?, – klausė arkikatedroje susirinkusiųjų arkivyskupas G. Grušas.

Praėjusį sekmadienį Trakuose pasiaukojome Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai melsdami, kad visa Lietuva gyventų laisvėje, priminė jis, pabrėždamas, kad iš tiesų laisvas žmogus yra tas, kuris myli gėrį ir jo siekia. „Laisvas žmogus moka skirti gėrį nuo blogio, teisingumą nuo neteisybės, tiesą nuo melo. Laisvai valstybei kurti reikia laisvos širdies žmonių“, – akcentavo arkivyskupas G. Grušas.

„Širdis yra ta vieta, kur žmogus sutinka Dievą, savo Kūrėją. Tai vieta, kur Dievas pašaukia žmogų ir patiki jam kilnų darbą. Vienas iš tokių darbų yra valstybės kūrimas. Valstybė yra bendrasis gėris, tačiau ji kyla iš asmeninės atsakomybės. Mes, katalikai, esame atsakingi prieš Dievą už savo valstybę: už jos įstatymus, už socialinę tvarką, už tai, kaip bus auklėjami mūsų vaikai, už tai, kokios bus mūsų šeimos, už silpnuosius ir vargstančius – mes esame atsakingi prieš Dievą.

Kokią Lietuvą Dievas nori matyti ateinančiame šimtmetyje? Tarpusavio meilės visuomenę, tokią tautą, apie kurią sakytų: „Žiūrėkite, kaip jie myli vieni kitus.“ Tautą, laisvą garbinti savo Kūrėją ir rūpintis bendruoju gėriu, rūpintis ateities kartomis“, – kalbėjo arkivyskupas.

„Mes esame laisvi žmonės. Lietuvių tauta turi savo valstybę ir gali pati save valdyti. Žinome, kokia trapi yra ši laisvė, o kad ją išlaikytum, reikia būti jos vertam. Tačiau giliausia laisvė yra Dievo vaikų laisvė. Tai laisvė atmesti nuodėmę ir rinktis gėrį. Šios laisvės niekas ir niekada negali iš mūsų atimti, jos galima tik savanoriškai išsižadėti. Tačiau, jei mes patys šios laisvės neišsižadėsime, aš esu tikras, kad niekas „negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (plg. Rom 8, 38-39). Jis yra mūsų viltis. Jis yra mūsų širdžių laisvės garantas. Jam, per Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, rankas pavedame mūsų širdžių ir mūsų Tėvynės laisvę“, – tokiais žodžiais homiliją Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga baigė Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.