Pasak ministro, atliktų detalių tyrimų išvados, esamos situacijos analizė atskleidė, kad daugiau nei prieš 50 metų statytas A.Meškinio (Kleboniškio) tiltas nėra pritaikytas tokiems dideliems automobilių srautams.
S.Skvernelis antrino, kad šiuo keliu aktyviai naudojasi krovininis transportas, kuris keliauja ir į Kauną, ir tranzitu iš Vilniaus į Klaipėdą. Kelyje daug lengvųjų automobilių. Šiuo metu esančios infrastruktūros problemos sukelia nepatogumų daugumai žmonių, nuostolių verslui.
Svarbiausia Vyriausybės vadovo išvada – problemos turi būti ir bus sprendžiamos nedelsiant. Tekstas, kurį drąsiai galima dėti į prezidento rinkimų programą.
Šiaip jokių tyrimų net nereikėjo. Pakanka žvilgtelėti į socialinius tinklus, kuriuose galima išvysti gausybę nuobodžiaujančių vairuotojų bei keleivių nuotraukų. Jiems milžiniškose spūstyse kartais tenka praleisti porą valandų net po menkiausio eismo įvykio. O jie fiksuojami beveik kasdien.
Visa tai trunka jau kelerius metus ir problema visiems gerai žinoma. Svarstyta galimybė net statyti naują tiltą greta A.Meškinio tilto, kuriam tektų dalis transporto srauto.
Tai dabar nebesvarbu, nes Vyriausybės atstovai atvežė pasaką.
Ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ sankryžos numatoma rekonstruoti į 8 eismo juostų kelią: atitvarais atskirtos 4 vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 kilometrų per valandą, o šoninės 4 eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) atliktų jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Sudėtinė šios rekonstrukcijos dalis bus naujas dviejų eismo juostų tiltas iš šiaurinės Kleboniškio tilto pusės. Vietoj dar 1964 metais statyto tilto planuojama keturių eismo juostų tilto tranzitiniam eismui statyba.
Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu. Numatomas ir 1981 metais statyto pietinio dviejų eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.
Šie sprendimai iš esmės padidins eismo laidumą ir saugumą – visuomenė sutaupys 8 mln. valandų spūstyse šiame kelio ruože prarasto laiko. Preliminari projekto vertė siekia 100 mln. eurų, iš jų beveik 60 mln. eurų būtų skiriama tiltų statybai.
Numatoma projekto įgyvendinimo trukmė – 5 metai.
Tai ir yra pats baisiausias skaičius. Dar penkerius metus vairuotojams teks kankintis spūstyse, kurios tik didės, nes turėtų didėti visas transporto srautas, situaciją smarkiai pablogins ribojimai dėl prasidėjusių darbų.
Reikėtų neužmiršti, kad tai yra optimistinis scenarijus. Dar nežinia, kiek laiko dirbs esamos sudėties Vyriausybė, ir tikrai nėra garantijų, kad ministro pirmininko ar susisiekimo ministro postus užėmę žmonės tesės S.Skvernelio pažadus.
Jeigu net taip nutiktų, projekto trukmę reikėtų pailginti bent trečdaliu dėl užsitęsusių procedūrų, konkursų apskundimo ir kitų trukdžių, mat dėl tokios vertės užsakymų gali kilti tikras mūšis.
Tai reiškia, kad gražiosios vizijos tikrove gali pavirsti maždaug 2025 metais.
Kas gali garantuoti, kad tuomet užteks tų aštuonių eismo juostų, kurios dabar atrodo neįtikėtina prabanga?
Jau nekalbant apie tai, kad eismo specialistai kritiškai vertina kai kuriuos pasiūlymus. Štai nustačius 110 kilometrų per valandą greitį tranzitiniame kelyje įvažiavimas į jį bus sunkesnis ir vėl gali formuotis spūstys.
Reikėtų neužmiršti, kad sparčiai besiplečiant Kaunui Islandijos plentas po kelerių metų gali aplipti gyvenamaisiais namais, todėl svarstant apie jo išplėtimą galbūt reikėtų jau dabar galvoti apie visiškai naujo aplinkkelio tiesimą šiaurinėje dalyje.
Liūdniausia būtų 2025-aisiais vėl išvysti ties A.Meškinio tiltu mindžikuojančius ministrą pirmininką bei susisiekimo ministrą, kurie kurs naujas pasakas.
„Laikinoji sostinė“
