Vieniša neįgali pensininkė su nerimu laukia, kada bus iškeldinta iš Valstybinei mokesčių inspekcijai atitekusio buto, nors jame gyvena jau 25 metus.
Vieninteliais namais buvęs butas M.Makarčevai svetimas tapo vien dėl to, kad ji per 20 metų trukusį bendrą gyvenimą taip ir neprisiruošė susituokti su gyvenimo draugu Jurijumi Belozorovu.
Jis prieš puspenktų metų netikėtai mirė nespėjęs pasirūpinti testamentu.
Šalies įstatymai numato, kad paveldėti turtą gali tik oficialūs sutuoktiniai.
Pažadėto įstatymo vis nėra
Paveldėtojų neturėjusio J.Belozorovo turtą – du butus uostamiestyje ir apie 4 tūkst. eurų vertės vienos įmonės akcijas – perėmė valstybė ir mirusio vyro artimiausią žmogų paliko be nieko.
Civilinis kodeksas nustato turtinius santykius tarp partnerių teisėmis gyvenančių nesusituokusių vyro ir moters ir daugiau nei vienus metus kartu gyvenusi pora pripažįstama kaip faktiškai egzistuojanti šeima.
Tačiau Civilinis kodeksas numato, kad ši norma pradeda veikti tik įsigaliojus partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančiam įstatymui.
Tokio įstatymo Seimas iki šiol dar nėra priėmęs, nes politikai vis dar ginčijasi, ką vadinti šeima.
Dėl nepriimamo reikalingo įstatymo patiriamus nuostolius M.Makarčeva siekia prisiteisti iš valstybės.
Vilniaus apygardos teismą pasiekė klaipėdietės ieškinys, kuriuo ji iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Teisingumo ministerijos prašo priteisti kiek daugiau nei 108 tūkst. eurų.
Beveik 80 tūkst. eurų ji įvertino du valstybės paimtus vyrui priklausiusius butus ir įmonės akcijas.
Dar 30 tūkst. eurų moteris prašo priteisti kaip kompensaciją už patirtą moralinę žalą: keletą metų trunkantį teismų procesą, jo metu patiriamus dvasinius ir moralinius išgyvenimus, nežinomybę dėl ateities.
Pora gyveno kaip šeima
Mirus vyrui 20 metų kartu su juo gyvenusi M.Makarčeva kreipėsi į teismą prašydama jai pripažinti nuosavybės teisę į J.Belozorovui priklausiusį turtą.
Teisme liudiję moters kaimynai patvirtino, kad pora gražiai sugyveno, kartu rūpinosi buitimi. Neįgalumą turintį ir sunkiai vaikštantį vyrą M.Makarčeva slaugė ir prižiūrėjo.
Pora rūpinosi buto remontu. Per kelis kartus jame buvo keičiamos durys, langai, perklotos grindys, sienos išklijuotos naujais tapetais, buvo perkami nauji baldai.
M.Makarčeva teigė, kad pardavusi bendrabučio kambarį, kuriame iki mirties gyveno jos motina, ji dalį gautų pinigų panaudojo abiem J.Belozorovo butams remontuoti.
Moteris vyrui retkarčiais užsimindavo, kad su juo gyvena paukščio teisėmis ir kada nors reikia sutvarkyti turto nuosavybės dokumentus.
J.Belozorovo vardu buvo trijų kambarių butas Žardininkų gatvėje, kuriame pora gyveno, ir iš mirusios tetos paveldėtas mažesnis butas Kauno gatvėje. Vyras ją vis ramino, kad atsitikus nelaimei ji gatvėje neliks.
Pora planavo parduoti abu butus ir pirkti naujos statybos patogų būstą.
J.Belozorovas su M.Makarčeva jau buvo susitikę su vienos nekilnojamojo turto agentūros vadybininku ir dėl butų pardavimo su juo sudarę sutartį.
Šiuos poros planus nutraukė netikėta vyro mirtis.
Atsidūrė užburtame rate
Tačiau klaipėdietės argumentai neįtikino nei apylinkės teismo, nei apeliacinį skundą nagrinėjusio apygardos teismo.
„Vien faktas, kad ieškovė gyveno ginčo bute, nėra pagrindas konstatuoti jos nuosavybės teisę į butą – faktinis naudojimasis turtu daiktinių teisių nesukuria“, – nutarė teisėjai.
Pernai vasarą M.Makarčevos apeliacinio skundo netenkinęs Klaipėdos apygardos teismas aiškiai pasakė, kad oficialios santuokos nesudariusios, bet šeimoje gyvenusios poros partnerystės santykius klaipėdietė įrodyti ir tuo pagrindu velionio J.Belozorovo turtą paveldėti galėtų tik priėmus partnerystės įregistravimo tvarkos įstatymą.
„Atsidūriau uždarame rate: pagal Civilinį kodeksą mirusio sugyventinio butas turėtų priklausyti man, tačiau ši norma neveikia, kol valstybė nėra priėmusi kodekse pažadėto įstatymo“, – teigė į gatvę metama pensininkė.
Valstybinė mokesčių inspekcija jau kreipėsi į teismą prašydama M.Makarčevą iškeldinti iš buto.
Kol kas šie planai yra sustabdyti, nes klaipėdietė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti tarp J.Belozorovo ir jos buvusius faktinius šeiminius santykius ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu valstybė perėmė nuosavybės teisę į J.Belozorovo turtą.
Dėl valstybės aplaidumo kenčia žmonės
Rimvydas Kairys
Advokatas
„Susidaro teisinė kolizija, kai vienu atveju susituokusios poros atstovai automatiškai pripažįstami kaip vienas kito turto paveldėtojai, o partnerystės atveju kiekvienas partneris privalo įrodyti ne tik savo indėlio dalį į sukurtą turtą ar turtinę teisę, bet ir šalių bendrąją valią veikti būtent tuo tikslu.
Abiem atvejais abiejų šalių teisės skiriasi iš esmės, nors tarp jų yra susiklostę
tie patys šeimos teisiniai santykiai. Neteisinga yra ieškovės indėlį į bendrą turto sukūrimą vertinti vien tik nustatant įdėtą piniginių lėšų dalį.
Tai labiau būdinga statybos rangos ar paslaugų jungtinės veiklos sutartims, bet ne poros susitarimui dėl gyvenimo kartu kaip šeima.“
