Aidas Puklevičius. Baltos raidės ant juodų lapų

Į kiekvieną įvykį ar reiškinį gali žiūrėti dvejopai – šviesiai ir juodai. Na, vienintelė išimtis yra vasara, jeigu esi Palangos verslininkas. Nes tarp jų dar negimė toks baltasis metraštininkas, kuriam šis metų laikas neprilygtų katastrofai, apokalipsei ir keturių veiksmų tragedijai be pertraukos.

Aidas Puklevičius<br>T.Bauro nuotr.
Aidas Puklevičius<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 27, 2018, 7:34 AM

Tačiau iki vasaros dar toli, todėl bandykime įsivaizduoti juodą ir baltą metraštininkus, klampojančius iš bent jau kalendorinį pavasarį užbaigiančio didžiausio žiemos kultūrinio renginio – Knygų mugės.

Baltasis metraštininkas pasidžiaugtų rekordiniais lankytojų skaičiais, kuriuos įrodo rekordinės spūstys, dalyvaujančių leidyklų pateiktų viršelių bei įvykusių renginių gausa. Ir pamaldžiai suklyktų, jog gandai apie knygos mirtį gerokai perdėti – žmonės skaito ir skaitys, o mūsiškiai knygų atlaidai darosi tiesiog kultiniai.

Juodasis pesimistas jam taip pat statistiškai atvertų, jog knygų tiražai mažėja kasmet, o nė vienos knygos per metus kaip neatsiverčia taip neatsiverčia keturi lietuviai iš dešimties.

Šviesusis optimistas trumpam apniuktų, tačiau tuoj vėl žvaliai atitartų, jog renkant geriausią knygą nebereikia rinktis iš dviejų, o ir jų kokybė daug aukštesnė. Be to, žmonių nuomonė renkant tiek geriausią metų, tiek geriausią šimtmečio knygą sutapo su kritikų.

Bet niaurusis metraštininkas, kapstydamasis iš pusnies, replikuotų, jog galybė naujų knygų yra nutolusios nuo to, ką įprasta vadinti literatūra.

Labai gerai, žmonėms reikia valgyti, rengtis, tvarkytis spintas, ieškoti darbo, bet ką turi bendra „Dešimt patarimų, kaip pasigaminti kugelį /karjerą /sijoną“ su literatūra? Popierių ir raides. Ir didesnį pirkėjų ratą.

Optimistas klesteltų ant slidaus kelio ir pačiuožęs užpakaliu atsilieptų nuo žemės, esą, va, žiūrėkit, kaip visi audringai dalijasi pirkinių nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kaip tuose pačiuose tinkluose plinta perskaitytų knygų iššūkiai, kaip visi autoritetai vis dažniau pabrėžia knygos svarbą. Negi tai negali džiuginti?

Cha, gūžtelėtų pečiais pesimistas. Jei jau kyla noras pasidžiaugti socialinių tinklų vaidmeniu – prašom. Taip, knygos ir autoriai gali jais pasinaudoti kaip papildoma sklaidą savo kūrybai.

Kitas klausimas – kad tik retas iš jų tai moka daryti. Ir vadinamieji įtakos formuotojai ją daug dažniau formuoja tų pačių sijonų ar kotletų kontekste. Kadangi tai arčiau širdies bei kūno feisbukus ir instagramus nusėdusiems potencialiems skaitytojams.

Tačiau daug pavojingiau knygai yra tai, kad nuolatinis tupėjimas draugų ir pažįstamų įspūdžių sraute prie to pripratina lyg prie dozės.

Ir kai kas kelios minutės čiumpiesi savo išmaniojo telefono patikrinti, ar kas ko naujo neparašė, kaip tu įveiksi tuos porą šimtų puslapių, kurie yra knygoje?

Kitas dalykas, dar baisesnis už dėmesio koncentracijos praradimą, yra istorijų keitimas momentiniais įspūdžiais ar tiesiog vaizdais.

Istorijoje paprastai būna herojus, kuriam simpatizuojame. Antagonistas, kurio nemėgstame kartu su herojumi. Kliūtys, kurias kartu reikia įveikti. Tiek akivaizdžiai matomos, tiek demonais sutūpusios herojaus galvoje. Pagaliau – lemiamas mūšis arba kulminacija, kurios metu skaitytojui užima kvapą. Ir moralas – kokią pamoką mes išmokome, kuri padės mums ateityje gyventi lengviau ir nuoširdžiau.

Pagaliau knygos dažniausiai moko surasti ryšį tarp priežasties ir pasekmės, tarp abstraktaus ir konkretaus, tarp sektino ir smerktino.

Du sakiniai, kuriuos perskaitęs feisbuke tarsi įgyji teisę tvirtinti: bet juk ir aš raides pažįstu, ir aš skaitau, sunkiai tegali visa tai perteikti.

Gal todėl ir labai panašus tas procentas niekuomet nebalsuojančių rinkimuose ir niekuomet neskaitančių knygų. Ir gal todėl jiems labai sunku surasti priežastinį ryšį tarp atsisakymo dalyvauti viešame gyvenime ir to gyvenimo pokyčių tempo. Kaip ir sunku suprasti moralą – jeigu ne tu, tai kiti.

Optimistas patylėtų, tačiau po to vis tiek žvaliai pakeltų ką tik įsigytas knygas ir pusbalsiu atsakytų: „Gal ir taip, bet vis tiek eisiu dabar ir paskaitysiu.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.