Artūras Jančys. Vilniaus Senamiestis virs barokinėmis Fabijoniškėmis

Pabandykite Vilniaus senamiestyje pasikeisti langus, įsidėti naujas

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-03-17 07:00

duris, padažyti pastatą.  Iš karto susidursite su krūva paveldosauginių
užtvarų, kultūros paveldo saugiklių.

Lango jokiu būdu negalima keisti, nes prie jo parimusi Barbora
Radvilaitė meiliai dūsavo žiūrėdama į Žygimantą Augustą.  Namo sienų
nevalia perdažyti, nes ant jų šviesusis kunigaikštis Radvila siusiojo.

Na, ir jau nekalbėsime apie pastato Senamiestyje paaukštinimą.  Tai -
šiurkščiausias pasikėsinimas į istorinio paveldo skaistybę.

Tačiau pavydžiai šią skaistybę saugantys sargai visiškai kitaip vertino
Didžiojoje gatvėje 7-uoju numeriu pažymėto namo, buvusių Pacų rūmų,
rekonstrukciją.

Jau dabar matyti, kad atnaujinamas pastatas gerokai išsiskiria iš bendro
Didžiosios gatvės ir apskritai sostinės Senamiesčio konteksto.  Jis šovė
į viršų apie 4-5 metrus.  Paveldosaugininkai už tai statytojų ne tik
nebaudė, bet ir pagyrė.

Meras R.Šimašius irgi gyrė Pacų rūmų naujintojus, o apie Senamiesčio
darkymą prabilusį Seimo narį M.Adomėną išvadino neišmanėliu.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V.Karčiauskas
paaiškino, kad Pacų rūmams grąžinamas autentiškas barokinis aukštis.

Pasirodo, apie 1840 metus Vilniuje barokiniai stogai buvo keičiami
klasicizmo stiliaus stogais ir tokiu būdu jie pažemėjo.  Taip turbūt
buvo siekiama, kad Vilnius panašėtų į Rusijos imperijos miestus ir
prarastų savo vakarietišką tapatybę.

Išeitų, kad Pacų rūmų paaukštinimas yra geopolitiškai teisingas aktas -
trinamas niekingas rusų pėdsakas iš vokiškojo ir itališkojo Vilniaus
baroko.

Paveldosaugos specialistai tikino, kad tiek ikonografinės, tiek fizinės
medžiagos, įrodančios Pacų rūmus iki XIX a. vidurio buvus gerokai
aukštesnius, pakankamai.

Tiesa, ikonografinė medžiaga - tai ne šiuolaikiniai brėžiniai su
tiksliais matmenimis, o kažkas tarp brėžinio ir piešinio.  Suprasti juos
ne specialistui sunku.

Gal todėl ir nesivarginta jų rodyti viešai, supažindinti bendruomenę -
bent jau taip tvirtino Senamiesčio bendruomenių asociacijos pirmininkė
A.Baškauskaitė, turinti labai konkrečią nuomonę, kokie motyvai nulėmė
Pacų rūmų vieno pastatų paaukštėjimą.

Tačiau bendruomenių jau toks darbas - amžinai niurzgėti.  O paveldo
sargams tvirtu įrodymu, kad Pacų rūmų „originalas“ buvęs aukštesnis, nei
matyti iš senų fotografijų ir išlikęs mūsų laikais, tapo senųjų gegnių
lizdų žymės.

Jos tapo įrodymu, kad kadaise čia buvo tvirtos gegnės, kurios galėjo
laikyti kur kas aukštesnį nei dabar stogą.

Paveldosaugos žinovai pabrėžė, kad namo Didžiojoje gatvėje paaukštinimas,
atkuriant istorinį stogą, - ne išimtis.  Tokiu būdu po restauracijos
paaukštėjo Radvilų rūmų muziejus Vilniaus gatvėje.

Kadaise buvęs prastos šlovės pastatas Bokšto gatvėje, kur veikė
venerinių ligų dispanseris, šiuo metu irgi restauruojamas, irgi bus
aukštesnis nei iki tol.

Gal tai ir tiesa, ne specialistui sunku spręsti apie architektūrines
subtilybes.  Bet tuomet reikėtų visiems pastatų Senamiestyje savininkams
paieškoti buvusių gegnių skylių stoge ir leisti juos paaukštinti
barokinio stiliaus atkūrimo dingstimi.

Juk norinčių papildomo aukšto patalpose įrengti prašmatnų viešbutį, kaip
tai numatyta Pacų rūmuose, atsirastų ne vienas.

O jei Senamiestis dėl to pamažu ims aukštėti ir pavirs barokinėmis
Fabijoniškėmis, nieko nepadarysi - viskas gyvenime keičiasi.

„Sostinė“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.