Mugė pernelyg nesiskyrė nuo kitų panašių: ant prekystalių išdėlioti
maisto produktai, medžio bei metalo dirbiniai, įvairūs rankdarbiai ir
panašūs masalai pirkėjams, kurie priverčia atverti piniginę, kepsninėje
čirškinami šašlykai.
Bėda ta, kad šįkart norinčiųjų atverti pinigines susirinko gerokai
mažiau. Pirmiausia dėl neįprastai prastų orų. Jų pakeisti ar net
tiksliai nuspėti iš anksto neįmanoma, tad belieka susitaikyti ir guostis
prisiminimais, kad sostinėje vykusios Kaziuko mugės dalyviai kentė išvis
baisų šaltį.
Iš tolimesnių vietovių atvykę prekeiviai jau po pirmosios šventės dienos
tarėsi geriau liksią namuose, nes neatsiperka net išlaidos degalams.
Atvažiavę prekeiviai ir pirkėjai braidžiojo po balas, kurios kažkokiu
būdu susidarė net viršutiniame aukšte, netoli pagrindinio įėjimo į
„Žalgirio“ areną.
Jeigu tokia pirkinių šventė vyktų vasarą, nuotaikos turbūt būtų visai
kitokios: pardavėjai mažiau niurzgėtų, o pirkėjai greičiau
atsisveikintų su šlamančiaisiais.
Be to, vieną dieną Kazimiero mugės dalyviams teko dalytis Nemuno sala su
krepšinio mėgėjais, kitą – su „Eurovizijos“ gerbėjais.
Taip jau susiklostė aplinkybės, kad penktadienį „Žalgirio“ komanda žaidė
svarbias Eurolygos varžybos, o sekmadienį arenoje vyko „Eurovizijos“
nacionalinės atrankos finalas. Abu kartus arenos stogas kilnojosi –
susirinko maždaug po 15 tūkst. žiūrovų.
Mugės dalyviai baiminosi, kad įsiaudrinę krepšinio aistruoliai suniokos
jų palapines, o pastarieji pyko dėl sumažėjusios erdvės automobiliams.
Sekmadienį vakare laikinųjų statinių neliko, tačiau liko krūvos įvairių
šiukšlių, kurios badė akis į koncertą išsiruošusiems muzikos mėgėjams.
Visais atvejais būta nepatenkintųjų, o mugės dalyviai net piktdžiugiškai
trynė rankomis: gal vietos neradę prašmatnių limuzinų savininkai kaip
nors įkalbės miesto vadovus grąžinti Kazimiero mugę į Laisvės alėją, iš
kurios ji buvo iškraustyta tik pernai.
Tokių planų puoselėti turbūt neverta. Rekonstruotoje Laisvės alėjos
atkarpoje ant naujųjų granito plytelių nedrąsu lipti net su sunkesniais
batais – baisu, kad nenulūžtų smailūs kampai. Jeigu grindiniu dažnai
pradės važinėti sunkiasvoriai automobiliai, gali susidaryti net
provėžos.
Likusios senosios Laisvės alėjos dangos nebūtų gaila, nes ji bus
pakeista, ir miesto valdžia žada, kad darbai prasidės labai greitai.
Jeigu taip, išties būtų keista matyti Kazimiero mugės dalyvius,
įsispraudusius tarp trinkeles klojančių darbininkų.
Kita vertus, Laisvės alėjos bei jos prieigų gyventojai daugybę metų
dudeno, kad mugės metu negali prasibrauti prie namų ir kelias dienas
kenčia nepakeliamą triukšmą, kuris net keturkojams augintiniams sukelia
stresą. Ką ten keturkojams – papūgoms plunksnos šiaušiasi ir jos
užmiršta visus išmoktus žodžius.
Galima spėti, kad artimiausius porą metų Kazimiero mugės dalyviams
įėjimas į Laisvės alėją bus užtvertas. Kas jiems lieka?
Jau anksčiau svarstyta prekeivius ištremti į S.Dariaus ir S.Girėno
aerodromą Aleksote. Tuomet supyktų aviacijos mėgėjai, nes netektų
galimybės porą dienų mėgautis skrydžio malonumais.
Galbūt juos verta išsiųsti į Kauno pilies prieigas senamiestyje? Ten
savaitgaliais nuolat rengiami ūkininkų turgeliai. Gatvės tuo metu taip
pat būna beveik neišvažiuojamos, tačiau iš tolo sklinda rūkytų
skilandžių ir karšių kvapai, žaliuoja salotų pievelės, raudonuoja
šviežios uogos.
Pirkėjai džiaugiasi tokiais vaizdais bei pojūčiais, niekas pernelyg tais
turgeliais nesiskundžia. Galima nuspėti priežastį: jie vyksta tik
kelias valandas, todėl nespėja nei atsibosti, nei įkyrėti.
Ar nevertėtų nuolat skubančiame pasaulyje trumpinti ir Kazimiero mugės?
Kauniečiai skubėtų kuo greičiau apsipirkti, o niurzgliai net nespėtų
pasiskųsti.
Iki kitos Kazimiero mugės liko beveik metai. Užteks laiko pagalvoti.
„Laikinoji sostinė“
