Seimo nario pasidalinti skaičiai – iškalbingi. Jie rodo, kad jau daugiau nei 10 metų Lietuvos moksleivių rezultatai nesiekia Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkio. Tačiau ataskaita parodė, kad per 2006–2016 metų laikotarpį 53 proc. išaugo švietimui skiriamos lėšos.
Žvelgiant į klasių skaičius pastebėta, kad daugiau nei 9 kartus skiriasi vienam pedagogui tenkantis skaičius klasėje miesto ir kaimo mokyklose.
Mokyklų mažėjo, bet išlaidos augo
Ataskaitą rengę Valstybės kontrolės atstovai nuvyko daugiau nei į savivaldybių ir į 116 mokyklų. Atlikdami auditą 2014–2016 metais Valstybės kontrolės ekspertai nustatė, kad tose savivaldybėse mokyklų mažėjo.
„Jei tinklas būtų kryptingai tvarkomas, turėtų mažėti išlaikymo išlaidos, tačiau jos augo. Turėtų mažėti finansavimas nesukomplektuotoms klasėms, bet ir jis augo. Ypač svarbu – jungtinės penktos–aštuntos klasės. Jei mes orientuojamės į kokybę, jų neturėtų likti, bet jų skaičius audituojamu laikotarpiu išaugo“, – sakė Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.
Anot jos, buvo apžvelgtos savivaldybės, ką jos daro, siekdamos gerinti mokinių ugdymosi rezultatus. Pastebėta, kad žiedinėse savivaldybėse nuo 800 iki 1500 tėvai vaikus iš rajonų veža į miesto mokyklas. Tai reiškia, kad rajonuose turėtų sumažėti maždaug 5-6 mokyklomis, bet to Valstybės kontrolė nepastebėjo.
„Mažose mokyklose lieka mokiniai. Santykis vienam mokytojui tenkančių mokinių, audituotose mokyklose, vienoje, kurioje yra 56 mokiniai, tai buvo 3 mokiniai vienam mokytojui. Pasiekimai toje mokykloje buvo tokie, kuriais pasigirti negalėtume. Didesnėje, miesto mokykloje, pasiekimai buvo geresni ir ten, kur sukomplektuotos klasės“, – sakė Valstybės kontrolė.
Pasak jos, nerimą kelia tai, kad mažose mokyklose, kurios negali pasigirti gerėjančiais rezultatais, vieno vaiko ugdymas valstybei kainuoja 4,4 brangiau nei didelėse mokyklose. Ji klausė komiteto narių, ar Lietuva yra tokia turtinga, kad galėtų išlaikyti brangiai kainuojančias mokyklas, į kurias vaikai atvedami, bet neišmokomi.
Valstybės kontrolė rekomendavo, kad tinklo pertvarkos taisyklės būtų papildytos rodikliais, kurie būtų orientuoti į mokinių ugdymo kokybę. Tarp tokių rodiklių, jų manymu, turėtų būti nurodyta, kad jungtinės klasės yra negalimos.
„Sausio 1-ąją šios taisyklės turėjo būti patvirtintos, ministerija įsipareigojo. Kada jos bus patvirtintos, mes nežinome. Žinome, kad savivaldybės tuoj pradės komplektuoti klases, mus pasiekė signalai iš savivaldybių, kad jie laukia šitų taisyklių“, – sakė L.Balėnaitė.
Korepetitorius padeda kas trečiam vaikui
Valstybės kontrolės analizė parodė, kad yra išaugęs korepetitorių populiarumas. Rezultatai rodo, kad apie 34 proc. vaikų turi bent vieną korepetitorių. Dalis šių vaikų turi daugiau nei vieną korepetitorių.
„6 proc. tėvų samdytų, bet nėra korepetitorių aplinkui. 24 proc. tėvų samdytų, bet neturi tam lėšų. Atkreipiu dėmesį, kad 44 proc. iš tų 24 proc. yra didžiuosiuose miestuose. Atskirtis yra ne tik tarp kaimo ir miesto, bet ir pačiame mieste“, – sakė L.Balėnaitė.
Komiteto posėdyje dalyvavusi Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja L.Balėnaitė sakė, kad yra pradinukų, turinčių po du ar net daugiau korepetitorių. Tokia situacija yra dėl to, kad mokinių tėvai nemano, kad jų vaikams mokomoji medžiaga pakankamai aiškiai išdėstoma pamokų mokykloje metu. Bet paradoksas tas, kad korepetitoriais dirba tie patys mokytojai.
„Gimnazijos, kurios visuose reitinguose viršuje – jeigu mes pažiūrėtume į jų lankomumą, jis – labai prastas. Apklausėme vienos iš tokių gimnazijų vaikus, gimnazistus. Daug jų korepetitorių pamokas lanko. Pirmokėliai, pradinukai turi po vieną ir po du korepetitorius“, – sakė Valstybės kontrolės atstovė.
Seimo narė Aušra Papirtienė klausė, ar vykdant tėvų apklausą buvo leista pažymėti atsakymus, kad vaikams korepetitoriaus reikia, nes mokiniai tingi mokytis mokykloje, o tai, kad korepetitoriui yra mokama, juos priverstų daugiau dėmesio skirti mokslui.
Be to, ji pastebėjo, kad tėvų turėtų būti klausta, ar jie nesamdė korepetitorių vaikams, nes tai „daro visi, tai yra madinga“.
Reikalavimai pedagogams
Komiteto narys Mantas Adomėnas taip pat pasidalino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtais reikalavimais pedagogo kvalifikacijai ir dalykinei kompetencijai. Parlamentaras rašė, kad šių reikalavimų projektas turėtų užtikrinti, kad į Lietuvos mokyklas ateis gabiausi absolventai, baigę geriausias studijas.
„Reikalavimuose būsimiems pedagogams nurodyta viskas, ką galėjo sugalvoti įmantri edukologinė vaizduotė, išskyrus vieną dalyką – puikias savo mokomojo dalyko žinias. Organizacijų darnus vystymasis, besimokančiųjų įvairovė, švietimo politika – visa tai nurodyti pirmoje vietoje tarp reikalavimų, ką turi žinoti pedagogas.
O apie mokomo dalyko žinias pasakyta tik tiek, kad jis turi būti baigęs universiteto studijas „ne žemesniu kaip tipiniu pasiekimų lygiu“. Kitaip tariant, vidutinybės užteks. Kažkaip įtariu, kad aukščiausios ugdymo kokybės Lietuvoje dar teks palaukti“, – socialiniame tinkle rašė M.Adomėnas.
