Ekspertai įsitikinę: ateityje bus svarbu ne specialybė, o asmeniniai įgūdžiai

Abiturientai jau prieš kone mėnesį pasirinko egzaminus, kuriuos turės laikyti. Netrukus tie, kurie rinksis siekti aukštojo mokslo, spręs į kurią pusę pasukti – kokią specialybę rinktis, kad ne tik patiktų, bet ir suteiktų perspektyvų ateityje.

 J.Petrauskienė ir R.Dargis<br> Lrytas.lt koliažas
 J.Petrauskienė ir R.Dargis<br> Lrytas.lt koliažas
Ekspertai prakalbo apie tai, kas bus svarbiausia ateityje.<br> 123rf nuotr.
Ekspertai prakalbo apie tai, kas bus svarbiausia ateityje.<br> 123rf nuotr.
Jurgita Petrauskienė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Jurgita Petrauskienė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Robertas Dargis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Robertas Dargis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Savybės, kurios svarbios specialistui.<br>„Investuok Lietuvoje“ infografikas.
 Savybės, kurios svarbios specialistui.<br>„Investuok Lietuvoje“ infografikas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 22, 2018, 6:47 AM

Ne vienerius metus tarp paklausiausių minima informacinių technologijų sritis, tuo tarpu specialistai prognozuoja, kad ateityje vis labiau reikės darbuotojų, neįstatančių savęs į vienos srities rėmus. Be to, vis svarbesnės tampa žmogiškosios savybės – ekspertai prakalbo apie tai, kas bus svarbiausia ateityje.

IT specialistai – ir toliau bus reikalingi

Jau keletą metų iš eilės pastebima, kad nekrinta informacinių technologijų sektoriaus specialistų paklausa. Nors ne kartą pasigirdo svarstymai, kad vadinamasis „IT burbulas“ sprogs, skaičiai kalba ką kitą. Ekspertai prognozuoja, kad šios srities specialistų paklausa ir toliau augs.

Kaip rodo statistika, IT segmente 2012-2017 metais laisvų darbo vietų skaičius išaugo 140 proc. Kaip naujienų portalui lrytas.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, akivaizdu, kad mūsų įmonės vis daugiau investuoja į technologinį atsinaujinimą, tad augs ir specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis, poreikis.

„Akivaizdu, kad turime perorientuoti ir šių specialistų rengimo sistemą, nes ne visada yra reikalingi specialistai, kurie yra baigę aukštąsias mokyklas. Tam tikrą dalį darbų galėtų atlikti specialistai, parengti kolegijose ir/ar profesinėse mokyklose“, – sakė R.Dargis.

2016 metų duomenimis asociacijos INFOBALT atlikta informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus įmonių apklausa atskleidė, kad žmogiškųjų išteklių poreikis šiame sektoriuje ir toliau augs. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad net 93 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių trijų metų laikotarpyje planuoja plėtrą ir ketina įdarbinti papildomai apie 7,9 tūkst. specialistų.

Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad didžiausias specialistų poreikis išlieka kuriant ir vystant informacines sistemas bei programinę įrangą, todėl programuotojai lieka paklausiausi ir tokie tikrai bus artimiausius trejetą metų. Vertinant pateiktas įmonių prognozes apie planuojamą plėtrą, numatomas net iki 83 proc. programuotojų skaičiaus augimas. Antri pagal paklausą IRT sektoriaus įmonėse yra informacinių sistemų testavimo planų kūrėjai ir įgyvendintojai. Planuojama, kad per artimiausius trejus metus jų poreikis augs net 1,3 karto.

Pastebi darbuotojų trūkumą

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, akivaizdus yra disbalansas tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos. Skaičiuojama, kad visoje ekonomikoje 2012-2017 metais laisvų darbo vietų skaičius augo 108 proc. Žvelgiant į pavienes sritis skaičiai dar iškalbingesni: per šį laikotarpį laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 84 proc., statyboje – 158 proc., vidaus prekyboje 88 proc., transporto sektoriuje 87 proc. ir t.t.

Remiantis tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ turimais duomenimis apie investuotojų planuojamas sukurti naujas darbo vietas bei atsižvelgiant į istorinius duomenis, prognozuojama, kad be IRT sektoriaus plėsis elektronikos, pramoninių įrenginių ir įrangos bei elektronikos gamybos sektorius. Didžioji dauguma specialistų, dirbančių minėtame sektoriuje yra baigę elektronikos inžineriją, mechanikos inžineriją, gamybos inžineriją, informacines technologijas bei menus, dizainą.

Kaip pasakojo B.Noreikaitė, automatizacija sparčiai plečiasi į gamtos mokslus, susiedama technologijas ir inžineriją su biologija, chemija, neurologija, medicina ir kitomis mokslo sritimis.

„Elektronikos inžinerijos, kaip ir informacinių technologijų, vaidmuo šioje dinamikoje yra kertinis – daugelis technologijų fizinį pavidalą įgyja elektronikos įrangos priemonėmis. Tikintis sėkmingos mūsų šalies ekonomikos plėtros būtina vystyti elektronikos inžinerijos (greta informacinių technologijų) mokslinę bazę, specialistų pasiūlą ir aukštą jų kokybę.

Tam antrina ir Europos verslininkų apklausos, rodančios, kad jie sieja savo verslų augimo potencialą su šešiomis technologijų srities profesijomis – dizaino inžinieriais, elektronikos inžinieriais, programuotojais, gamybos inžinieriais, kitų mokslo sričių inžinieriais bei kvalifikuotais procesų operatoriais“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė.

Itin svarbūs įgūdžiai ir kompetencijos

Tiek Lietuvos pramonininkų konferedacijos prezidentas R.Dargis, tiek „Investuok Lietuvoje“ atstovė B.Noreikaite pastebėjo, kad turėtume nustoti kalbėti apie specialybes, o pradėti kalbėti apie žinias ir įgūdžius.

Anot R.Dargio, darbo rinkoje reikės vis mažiau „paprastų“ bazinių gebėjimų ir daugiau įgūdžių – žmonėms reikės būti žymiais lankstesniais, turėti puikius organizacinius gebėjimus, darniai dirbti komandoje. Be to, ne tiek svarbios bus ir žinios, kurias turime šiandien, nes nuolat reikės mokytis iš naujo, o galimybės įgyti naujų žinių – tik plėsis.

Kaip kalbėjo R.Dargis, turime nustoti mokytis dalykų, kurie ateityje tikrai bus pakeisti, o koncentruotis reikia į visai kitus dalykus ir pagrindinius gebėjimus, kurie bus esminiai po 5 ar 10 metų: gebėjimas kompleksiškai spręsti problemas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, žmogiškųjų išteklių valdymas, komandinis darbas, emocinis intelektas, sprendimų priėmimas, orientavimasis į paslaugas, derybų įgūdžiai ir lankstus mokymasis.

„Visi šie dalykai ateityje žmogui suteiks perspektyvą, todėl vis tai turi būti mūsų mokyklose ir ugdymo programose. Bet jeigu ir toliau mokinsime vaikus atlikti tik labai konkrečius darbus, tai mes tuos vaikus paliksime be didelės ateities“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Remiantis Pasaulio Ekonomikos Forumo ataskaita „Future of Jobs report“ (Darbų ateities ataskaita – angl.), įvardijama, kad ateities svarbiausi įgūdžiai, kurių paklausa darbo rinkoje didėja, yra kognityviniai ir sisteminiai įgūdžiai, taip pat kompleksinis problemų sprendimas bei turinio kūrimas.

„Investuok Lietuvoje“ kartu su asociacija „Investuotojų Forumas“ vykdoma studijų programų peržiūra pagal užsienio investuotojų poreikius „Investors’ Spotlight” taip pat patvirtino, kad be specialybinių žinių, iš būsimo darbuotojo yra tikimasi, kad jis gebės dirbti komandoje, bus orientuotas į rezultatą ir į kliento poreikius. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad užsienio kalbų mokėjimas, anksčiau suteikęs konkurencinį pranašumą, pamažu tampa vienu iš bazinių gebėjimų, be kurio neįmanoma dirbti tarptautinėje komandoje.

Remiantis „Investuok Lietuvoje“ turimais duomenimis 2018-2023 m. laikotarpiu ir toliau aktyviai plėsis tarptautiniai paslaugų centrai, teikiantys aukštos pridėtinės vertės finansų, IT, žmogiškųjų išteklių ar inžinerijos paslaugas. Svarbu pastebėti, kad paslaugos yra teikiamos net 34 užsienio kalbomis: išskirti vertėtų šiaurės šalių kalbas, kurios yra vienos paklausiausių rinkoje. Skandinaviško kapitalo įmonės šiuo metu yra įdarbinusios 41 proc. sektoriuje dirbančių darbuotojų, o šias kalbas mokantys asmenys gauna kartais net iki 20 proc. aukštesnius atlyginimus.

„Ateityje tikrai daugės specialistų, kurie turės tarpdisciplininį išsilavinimą. Tokie darbuotojai bus ne tik savo srities profesionalai, bet ir puikiai dirbs tarptautinėse komandose, mokės kelias užsienio kalbas, bus empatiški bei turintys aukštą emocinį intelektą“, – sakė B.Noreikaitė.

Svarbu – švietimo ir verslo bendradarbiavimas

Pašnekovė pastebėjo, kad kalbant apie konkurencingų specialistų ruošimą svarbu, jog aukštosios mokyklos pirmiausia bendradarbiautų su verslu, būtų lanksčios ir atviros. Svarbu, kad studijų programos atlieptų verslo poreikius, dėl to socialinių partnerių įtraukimas į studijų programų rengimą ir tobulinimą sudaro galimybes keisti mokymo turinį taip, kad jis atitiktų darbo rinkos poreikius, naujausias tendencijas ir technologijas, kurias diegia verslas.

„Investuok Lietuvoje“ kartu su asociacija „Investors‘ Forum“ jau antrus metus organizuoja studijų programų peržiūrą pagal užsienio investuotojų poreikius. 2016-2017 mokslo metais „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas buvo suteiktas 7 studijų programoms: KTU Gamybos inžinerija, Apskaita, Ekonomika, VGTU Inžinerinė informatika, Mechanikos inžinerija, VU Informacinės technologijos , o šiais mokslo metais su įmonių atstovais yra peržiūrimos dar 10 studijų programų (informatikos mokslų ir inžinerijos bakalauro studijų programos).

Tuo tarpu R.Dargis teigė, kad Lietuvos švietimo sistema yra nepakankamai efektyvi ir nepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius. Be to, darbuotojų žinios ir įgūdžiai ne visada atitinka darbdavių poreikius, nors Lietuvos aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis yra viena didžiausių ES.

„Verslas eilę metų bando atkreipti politikų dėmesį į tai, kad švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Iki šiol yra vilkinama švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra“, – kalbėjo jis.

Specialistai lieka Lietuvoje

Kaip sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, praėjusių metų priėmimas į aukštąsias mokyklas parodė, kad jaunimą vis dar labiausiai domina su informacinėmis technologijomis susijusios studijų kryptis.

Tiesa, anot ministrės, yra nemažai stojančiųjų į ekonomikos, politikos mokslų sritis, nors pastaraisiais metais šių krypčių populiarumas krenta. Tiesa, daugėja besirenkančių inžineriją. Jau įprasta, kad itin daug pretendentų pritraukia medicinos mokslai.

„Sunku nuspėti kokios specialybės iškils po penkerių metų laikotarpio. Net 3 metų laikotarpis tam tikruose sektoriuose, kaip kad IT, atneša nemažus pokyčius, naujų įgūdžių bei kompetencijų poreikius.

Lietuva deda pastangas žengti didesnės pridėtinės vertės kūrimo link, t.y. darbus, kuriuos darome, prekės ir paslaugos, kurias gaminame, turi tapti kokybiškesnės ir konkurencingesnės. Ilgainiui vis mažiau galime konkuruoti kaina, vadinasi turime stiprinti kokybę. Taigi reikės žmonių, gebančių kurti kokybę“, – kalbėjo J.Petrauskienė.

Kaip sakė ministrė, Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad pagrindiniu įgūdžiu ir po 3 metų išliks sudėtingų problemų sprendimo gebėjimas, kritinis mąstymas ir kūrybingumas. Lietuvos aukštasis išsilavinimas tik dalinai atspindi šių įgūdžių suformavimą ateities darbuotojams.

Lietuva deda milžiniškas pastangas stiprinti ir modernizuoti savo aukštojo mokslo sistemą. Vyksta transformacija nuo kiekybės link kokybės, tai lemia ir demografinės priežastys. Taip pat yra kuriama Nacionalinė žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistema, leisianti geriau prognozuoti įvairių specialistų poreikį.

Paklausta, ar mūsų šalis pajėgi išlaikyti gerai paruoštus specialistus, J.Petrauskienė atsakė užtikrintai – ne tik gali, bet ir išlaiko.

„Pavyzdžiui, IT specialistus šalies įmonės išgraibsto dar nė nebaigusius studijų. Tie darbdaviai, kurie suinteresuoti turėti stiprius darbuotojus, bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, kviečiasi į praktikas – kitaip tariant, auginasi sau būsimą personalą“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.