apatinėse lentynose, nes pigiausia, o jos sudėtis - miltai ir vanduo,
užsitepate riebalų mišinio ir ant viršaus užsidedate antrosios rūšies
dešros.
Iš puodelio sriūbčiojate kavos ir cikorijos gėrimą, pasigardžiuodami
pieniniu šokoladu iš taip pat apatinės parduotuvės lentynose.
Valio! Vadinasi, jūs įgyvendinate savivaldybės politiką - pirkti visa,
kas pigiausia.
Juk savivaldybė, skelbdama konkursus, viešuosius pirkimus, vadovaujasi
vienu kriterijumi - žemiausios kainos. Visai nesvarbus tiekėjas, jo
patikimumas, kvalifikacija. Svarbiausia - pigumas.
Pigiausios dešros poveikį sveikatai jums jau po kelių mėnesių vartojimo
paaiškins gastroenterologas ar kitos srities medikas. Savivaldybės
pigumo (anaiptol ne taupymo) politiką vilniečiai taip pat jau išmėgino
savo kailiu.
Vis dėlto iš pradžių pažvelkime į ateitį. Jau nuo praėjusių metų
savivaldybės trimituoja apie 150 naujų dyzelinių autobusų, kurie esą
privers vilniečius persėsti iš nuosavų automobilių į miesto transportą.
Pirmiausia nauji autobusai sulaukė daug kritikos dėl to, kad jie
dyzeliniai. Ar ne laikas Vilniui lygiuotis į vakarietiškus miestus ir
senus autobusus keisti ekologiškais elektriniais arba bent jau
dujiniais?
Rūpindamiesi gyventojų sveikata ir aplinkos užterštumu Europos miestai
nuo 2025-ųjų dyzelinių autobusų ketina visiškai atsisakyti. Tuo metu
Vilnius dar mokės įmokas už pasirinktus dyzelinius autobusus, kurie tada
jau bus tapę atgyvena.
O štai Varšuvos vadovai mąsto kitaip ir perka 130 elektrinių
bei
120 dujinių autobusų. Taip, jie brangesni nei dyzeliniai, bet vėlgi -
elektrinių autobusų pirkimas remiamas Europos Sąjungos struktūrinių
fondų. Tad lenkai sugebės dar pasinaudoti europine parama.
Vilniaus valdžios paaiškinimą nesunku nuspėti - elektriniai autobusai
dvigubai brangesni nei dyzeliniai, tad šių galima daugiau nupirkti.
Nors aiškinama, kad juose bus įrengtos mūsų klimatui pritaikytos šildymo
ir vėdinimo sistemos, pasižiūrėjus į ankstesnius pirkinius galima tuo
abejoti.
Juk prieš keletą metų nupirkti visi nauji autobusai - be
kondicionierių. O valdžios paaiškinimas - kaip perkant antrosios
rūšies dešrą: ji pigiausia.
Todėl vasarą keleiviai patogiau jaučiasi kadaise nupirktuose autobusuose
„Volvo“, nes kai kuriuose dar veikia kondicionieriai. Šios transporto
priemonės buvo įsigytos nesižvalgant kaip į antros rūšies dešros kainą.
Dar kartą pigumą vilniečiai prisimena eidami išgirtąja Vilniaus gatve.
Rekonstruota praėjusiais metais, per atidarymo iškilmes papuošta raudonu
kilimu, ji dabar į atnaujintą gatvę visai nepanaši.
Trinkelės kreivos, kai kurios juda, palijus iš po jų švirkščia vanduo.
Stulpeliai transporto eismui stabdyti niekada nepakyla. Šiukšlių dėžės
atrodo taip, lyg būtų naudojamos bent penkerius metus.
Savivaldybės atstovai aiškino, kad Vilniaus gatvės rekonstrukcijos
rangovą privers ištaisyti defektus. Tačiau niekam prieš rekonstrukciją
neužkliuvo tos įmonės vadovų prisipažinimas, kad jie niekada panašaus
projekto nebuvo įgyvendinę. Vis dėlto laimėjo žemiausią kainą
pasiūliusi, bet tokio darbo nedirbusi įmonė.
Pavyzdžių yra daugybė. Užtenka paminėti vairuotojų keiksnojamas duobes
gatvėse - kiek jų vėl žioji po pernykščių darbų? Turbūt kas antra.
Nes savivaldybė rinkosi tuos, kurie dirba už mažiausią kainą. Nesvarbu,
kad taisydama tas pačias duobes šiemet mokės antrą kartą.
„Sostinė“
