Grėsmių Lietuvai ataskaitoje – ir staigūs posūkiai, ir neaiškūs politiniai vėjai

Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo oficialioje interneto svetainėje Kovo 11-ają tautą pasveikino poetišku ir giliamintišku posakiu: „Tėvynės meilei linijos neegzistuoja. Jas nubrėžiame patys.“

 Iš grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitos išbraukti lenkai ir daugiausia kalbama apie Rusiją.<br> lrytas.lt montažas.
 Iš grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitos išbraukti lenkai ir daugiausia kalbama apie Rusiją.<br> lrytas.lt montažas.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
 Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.<br> AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

„Lietuvos rytas“

Mar 28, 2018, 9:56 AM

Regis, panašiai galima pasakyti apie pirmadienį paskelbtą bendrą VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos metinę grėsmių Lietuvai ataskaitą.

Slaptųjų tarnybų dokumentams privalomos žanro ir korektiškumo linijos neegzistuoja? Jas tos tarnybos braižo ir nustato pačios? Ar pagal politinius vėjus viršūnėse?

Pagrindine ir iš esmės vienintele grėsme Lietuvai šiemet vėl skelbiama Rusija.

Ataskaitos autoriai stengėsi laviruoti tarp blaivaus tikrovės vertinimo, analizės ir ideologinių „tiesų“, kurios šiuo metu dominuoja šalies politikos viršūnėse bei viešojoje erdvėje.

Tiesa, konstatuojama, kad Rusija toliau kariniu ir kitais požiūriais liks silpnesnė už Vakarus, jos ekonominės problemos tiktai didės.

Į pastarąsias režimas turės atsakyti palaikydamas išorės įtampą ir konfliktus, o kariniu požiūriu toliau dominuos savo vakariniame pasienyje, tačiau atviro karinio konflikto su Vakarais ar agresijos prieš NATO tikimybė toliau išlieka menka.

Bet Kremlius esą siekia naudotis kibernetinio piratavimo, šnipinėjimo ir agresijos priemonėmis, didinti vadinamojo informacinio karo apsukas.

Čia pat pažymima, kad rusiškos propagandos įtaka viešajai erdvei ir politiniams procesams išlieka menka, negana to, dar menksta – kaip ir prorusiškų politinių jėgų įtaka, o vietos rusų tautinė mažuma slysta iš Maskvos kontrolės gniaužtų.

Vis dėlto žvalgybininkai perspėjo, jog negalima abejoti, kad Lietuva yra vienas pagrindinių Maskvos taikinių. Pavojingomis skelbiamos ir bet kokios abejonės, kad šaliai toliau verta smarkiai didinti išlaidas gynybai, ir svarstymai, kad tuos pinigus verčiau išleisti socialiniams reikalams.

Kitaip sakant, tuos, pirmiausia politikus, kitus viešuosius asmenis, kurie reikš tokio pobūdžio nuomonę, VSD ir AOTD tarsi įrašo į vadinamųjų naudingų idiotų ar sąmoningų Kremliaus agentų gretas.

Šitokie tvirtinimai suprantami. Juk būtent dėl to didėja ir šių tarnybų politinė bei ideologinė įtaka. Vis dėlto tai ne labiausiai akį rėžiantys politikavimo pavyzdžiai šioje ataskaitoje.

Viena svarbiausių žinių, net kelis kartus kartojama keliasdešimties puslapių dokumente, – Rusijos žvalgybai itin rūpi kitų metų Lietuvos prezidento rinkimai, todėl Kremlius sieks į juos kištis ir paveikti.

Pati prielaida lyg ir natūrali. Bet kodėl ji skelbiama dviejų svarbiausių žvalgybos institucijų svarbiausiame viešame dokumente? Juolab kad šis teiginys taip ir paliekamas kyboti spekuliacijų prisodrintame vidaus politikos ore.

 

Jeigu tai vien teorinė prielaida, o kažkokia informacija ar analize pagrįstas teiginys, ką jis reiškia?

Dabar tik galima svarstyti, gal turima galvoje galimą kišimąsi į rinkimų rezultatų skaičiavimą, o galbūt parama kažkokiems „saviems“ kandidatams.

Pats VSD vadovas D.Jauniškis užvakar tiesiai išrėžė, jog rusai sieks „pastatyti savo kandidatą prezidento rinkimuose“. Tiesa, vėl nepaaiškino, kaip jį bus galima atskirti ir kas jis gali būti.

Po tokių pareiškimų Kremliaus agentu bus galima apšaukti iš esmės bet kurį kandidatą į prezidento postą.

Ypač tokį, kuris bus neparankus dešiniesiems, Prezidentūrai ar tų pačių žvalgybos tarnybų viršūnėms.

Vienas realus pretendentas gauti tokią etiketę aiškus jau dabar. Tai premjeras Saulius Skvernelis, kuris drįsta ginti savo poziciją, kad Lietuvai reikėtų atnaujinti bent minimalius politinius kontaktus su Rusija.

Dar vienas ataskaitos teiginys, primenantis laisvą beletristiką, – Rusija, valdydama ten išvežtus KGB archyvus, esą šantažuoja neprisipažinusius agentus, sutūpusius svarbiuose postuose Lietuvoje.

Sakykime, VSD iš tiesų žino tą patį, ką ir Maskva, bet vėlgi pakimba klausimų: kodėl tie buvę agentai vis dar yra postuose; ar jie pašalinti tą pačią akimirką, kai apie tai buvo sužinota?

Bene labiausiai politines vėtrunges žvalgybininkai priminė kalbėdami apie lenkų tautinę mažumą.

Pernai ši mažuma buvo skelbiama pavojumi valstybei, artima Rusijos ambasados drauge, o jos pretenzijos reikalauti išskirtinių teisių pavadintos Maskvos ir jai esą lojalių vietos rusų manevrais.

Dabar jau paskelbta, kad tokio pavojaus nebėra, šioji mažuma apskritai yra pasitaisiusi, o situacija pagerėjusi. Kodėl?

Ogi todėl, kad pasikeitė prezidentės D.Grybauskaitės požiūris į santykius su dabartine Lenkijos valdžia.

Nors oficialioji Varšuva teberemia savo tautiečius su V.Tomaševskiu priešakyje, D.Grybauskaitė, anksčiau dėl to šiaušusis, staiga nusprendė pulti lenkams į glėbį, net pagrasino vetuoti galimas Europos Sąjungos sankcijas Lenkijai.

Kai įvyksta tokie posūkiai, negi VSD ir AOTD gali toliau laikyti Lietuvos lenkus penktąja kolona? Vis dėlto knieti paklausti: kurios žvalgybininkų įžvalgos – pernykštės ar šiemetės – labiau atitinka tikrovę?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?