Taip trijų Baltijos valstybių vadovų apsilankymą pas JAV prezidentą D.Trumpą vaizdavo pati D.Grybauskaitė ir už jos nugaros esantis politinis bei diplomatinis elitas.
Bet ar tai nėra rožinės pasakos, skirtos vidaus rinkai? Juk šalia tokių džiugių simbolinių dalykų, kaip dar kartą patvirtina amžinos meilės priesaika, būta šešėlių.
Itin karti piliulė visoms trims Baltijos šalims, bet labiausiai Vilniui, yra tai, jog neišgirsta jokių naujų konkrečių JAV įsipareigojimų, pirmiausia karinių.
Juk buvo viliamasi Vašingtone išgirsti, kad JAV kariai nuolat bus Lietuvoje, čia bus atgabenta priešlėktuvinė gynybos sistema „Patriot“.
Analogiški – ir Latvijos bei Estijos norai, tačiau šių šalių lyderiai tokias perspektyvas vertina ramiau.
Antai Estijos prezidentė K.Kaljulaid po pokalbio Baltuosiuose rūmuose pareiškė, jog Talinas nėra nusivylęs, kad tas susitikimas buvo simbolinis ir deklaratyvus, nes tikėtis ko nors daugiau būtų buvę nerealu.
Čia pat K.Kaljulaid ironiškai pridūrė, kad galbūt kai kas tikėjosi Baltųjų rūmų laiptais nusileisti su pilnu glėbiu „Patriot“ raketų.
Ši dygi replika greičiausiai skirta būtent D.Grybauskaitei.
Estijos vadovė taip priminė, kad net pačios Baltijos šalys nėra vieningos santykių su Rusija fronte, kuriame Lietuva su prezidente priešakyje, mojuodamos kardais, dažnokai išsiveržia į priekį mažiausiai per du arklius.
Tokie K.Kaljulaid žodžiai, ko gero, buvo smulkus vienos lyderės kerštas kitai, nes Lietuvos prezidentė kaip įmanydama stengėsi kuo ryškiau pasirodyti D.Trumpo akivaizdoje ir užtemdyti kitus.
Beje, tai įprastas D.Grybauskaitės elgesys tiek svetur, tiek namie. Nežinia, ar tai padarė kokį nors įspūdį D.Trumpui.
Juk jis irgi žaidė žaidimus, skirtus savo šalies vidaus politikos rinkai, o Lietuvos vadovę pavertė savo įrankiu ragindamas ją girti jį už nuopelnus stiprinant NATO.
Nepaisant to, dalis Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos aktyviąją D.Grybauskaitę netgi paskelbė Baltijos šalių prezidentų „seniūne“.
Vis dėlto „seniūnei“ teko nuryti net dvi labai karčias piliules, kuriomis ją pavaišino JAV prezidentas.
Pirmoji, kai D.Trumpas dar kartą aiškiai patvirtino, kad savo kabinete labai laukia kito svečio – Kremliaus šeimininko V.Putino.
Antroji, kai aiškindamas, jog niekas su Rusija nesielgia griežčiau nei jis, JAV prezidentas pridūrė, jog sutarti ir draugauti su Rusija nenori tiktai „labai kvaili“ žmonės.
Šitokie D.Trumpo išvedžiojimai dar kartą priminė, kad Vašingtone vienybės dėl požiūrio į Rusiją nėra.
Čia diriguoja ne prezidentas su artimiausia aplinka, o respublikoniškoji Kongreso dauguma, prastumianti į svarbiausius administracijos postus tradicinės griežtosios politikos šalininkus, taip pat kariuomenės ir specialiųjų tarnybų elitas.
Tiesa, aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai po susitikimo „Lietuvos rytui“ prisiekinėjo, kad oficialusis Vašingtonas yra ir bus vieningas Maskvos atžvilgiu, nepaisant „natūralių demokratinių vidaus skirtumų“.
Kita vertus, egzistuoja teorija, jog tai – sutartas „blogojo ir gerojo policininkų“ žaidimas, esą skirtas rusams klaidinti.
Vienaip ar kitaip, tokie D.Trumpo pareiškimai D.Grybauskaitės akivaizdoje – smūgis ir jai, ir vadinamajam Lietuvos politiniam, diplomatiniam bei kariniam elitui.
„Tai kas gi iš tiesų yra labai kvailas žmogus?“ – taip su estiška ironija galėtų paklausti, pavyzdžiui, premjeras S.Skvernelis, kurį aršiausi dešinieji jau viešai paskelbė tuo Maskvos kandidatu prezidento rinkimuose, apie kurį perspėjo saugumas.
Šitokią etiketę premjeras pelnė už tai, kad ragino atnaujinti politinius kontaktus su Rusijos valdžia.
Tai, kad dešinieji (ir ne tik jie) gali vis dažniau mosuoti Kremliaus statytinių ar agentų korta, paliudijo ir stiprėjančios rietenos jų pačių stovykloje.
Viešai plykstelėjo asmeninis dviejų pretendentų į prezidento sostą – Ž.Pavilionio ir V.Ušacko – konfliktas.
Jie abu paskelbė, jog dalyvaus konservatorių kandidato į šalies vadovus atrankoje.
V.Ušackas pasišaipė iš Ž.Pavilionio, kad jis anksčiau skelbė D.Trumpą didžiuliu pavojumi Lietuvai, o dabar yra uoliausias pastarojo gerbėjas šalyje.
Ž.Pavilionis neliko skolingas ir supliekė V.Ušacką dėl tariamo pataikavimo Rusijai, be to, paskelbė, kad jo užduotis – rinkimuose neleisti laimėti Kremliaus agentams (kitaip sakant, V.Ušackui?).
Nieko keista. Politinė atmosfera šalyje, kuri dažniausiai būna nesveika, vėl įkaito iki maksimumo – ir ne tik dėl artėjančių prezidento rinkimų.
Vienu pagrindinių katalizatorių tapo garsiosios „MG Baltic“ galimos politinės korupcijos bylos užkulisiai, kuriuos ėmė viešinti „Lietuvos rytas“.
Faktai, rodantys, kad ši byla galėjo įtraukti net tyriausiai iki šiol atrodžiusius konservatorius, juos paskatino griebtis įprastos taktikos – aiškinti, kad juos vėl puola tamsiosios jėgos, rusai bei jų agentai dabartiniai valdantieji.
Valstiečiai, aišku, pasinaudojo dar viena proga įkąsti tiek konservatoriams, tiek visai opozicijai.
Taigi lietuviškas politinis laukas (Seimas), atrodo, tampa visų karo su visais, pernelyg nesirenkant ginklų, arena.
Tačiau būtent isteriška politinė sumaištis (jos netrūksta ne tik Lietuvoje, bet ir JAV) yra tai, ko labiausiai siekia ta pati Rusija.
