Tai parodė naujausia „Eurobarometro“ apklausa.
Didesnė dalis europiečių teigia, kad jie gyvena socialiai teisingomis sąlygomis ir turi vienodas su kitais žmonėmis galimybes susikurti gero gyvenimo prielaidas.
Lietuviai – ne išimtis: 55 proc. jų irgi mano, kad jie turi lygias galimybes gerai gyventi, bet tai ne itin optimistinis vertinimas, palyginti su danų požiūriu, – Danijoje tokios nuomonės laikosi net 81 proc. gyventojų.
Žinoma, Danija išsiskiria labai aukštais gyvenimo lygio ir socialinės gerovės standartais, todėl nestebina, kad danų vertinimai daugeliu socialinio teisingumo klausimų – vieni optimistiškiausių ES.
Kaip smarkiai žmonių nuotaikoms atsiliepia valdžios vykdoma socialinė politika, bene geriausiai parodo graikų atsakymai – tik 18 proc. šios šalies gyventojų mano, kad turi lygias su kitais galimybes susikurti geras gyvenimo sąlygas.
Beje, tą pačią dieną, kai „Eurobarometras“ paskelbė savo tyrimo duomenis, Europos Komisija pagyrė Graikijos vyriausybę, kad ji net pranoksta įsipareigojimus tarptautiniams kreditoriams – labiausiai prasiskolinusi ES šalis daugiau kaip dvigubai viršijo pagal gelbėjimo programą reikalaujamą biudžeto perviršį.
Žinoma, tai turi savo kainą: apkarpytos pensijos, mažinamas neapmokestinamųjų pajamų minimumas, didinami mokesčiai.
Įpratusiems prie platesnių, nei leido jų šalies finansinės galimybės, mostų graikams dabar atrodo, kad nėra jokio socialinio teisingumo, kai kreditoriams reikalaujant teko susiveržti diržus.
Matyt, subjurusios graikų nuotaikos dabar iškreipia europinius apklausų rodiklius ir yra akivaizdžiai prastesnės nei optimizmu irgi netrykštančioje Lietuvoje.
Lietuvių vertinimai panašūs kaip ir kitose Baltijos šalyse – Estijoje 3 proc. daugiau žmonių nei pas mus mano, kad jie turi lygias socialines sąlygas, o Latvijoje – 4 proc. mažiau.
Tačiau į klausimą, ar Lietuvoje visada teisingums laimi prieš neteisingumą, jau tik 19 proc. lietuvių atsakė teigiamai. ES vidurkis – 39 proc., o Airijoje tokios nuomonės laikosi net 63 proc., Danijoje – 54 proc. apklaustų žmonių.
Vis dėlto Lietuvos rodiklis pranoksta latviškąjį – tiktai 13 proc. Latvijos žmonių mano, kad jų šalyje teisingumas laimi prieš neteisingumą.
Socialinis teisingumas paprastai siejamas su turtinės nelygybės problema.
Visose ES šalyse gausu manančių, kad pajamų nelygybė yra pernelyg didelė, – tokios nuomonės laikosi 84 proc. europiečių, o Lietuvoje – net 92 proc. žmonių, be to, 93 proc. lietuvių tvirtina, kad Vyriausybė turėtų stengtis ją mažinti.
Tik dar daugiau portugalų (96 proc.) mano, kad jų šalyje per dideli pajamų skirtumai.
Žmonėms įprasta dabartį lyginti su praeities laikais. Kiek mažiau nei pusė europiečių mano, kad dabar yra daugiau lygių galimybių susikurti geras gyvenimo sąlygas nei prieš 30 metų.
Lietuvių vertinimai nedaug atsilieka nuo europinio vidurkio.
Tačiau mūsų šalies ypatumas tas, kad prieš 30 metų ji dar buvo okupuota, per šį laiką šalis tapo ES ir NATO nare, ėmė gyventi demokratijos ir rinkos ekonomikos sąlygomis, todėl didesnės pusės lietuvių nuotaikos, kad anuomet buvo geriau, rodo ir užmaršumą, kaip anais laikais atrodė gyvenimas, ir socialinį nepasitenkinimą.
Kita vertus, lietuviai nežvelgia į praeitį pro labiau rožinius akinius nei pastaraisiais metais taupymo programos išvarginti graikai ar prieš bet kokius mėginimus susiaurinti jų išskirtinai dideles socialines garantijas protestuojantys prancūzai – šiose šalyse mažiau kaip 25 proc. žmonių mano, kad per tris dešimtmečius jų galimybės išaugo.
Per pastaruosius 30 metų ekonominį pakilimą išgyvenusiose šalyse, tokiose kaip Airija, Suomija, Malta, žmonės visiškai kitaip vertina ir galimybes kurti geras gyvenimo sąlygas – ten net daugiau kaip 70 proc. gyventojų teigia, kad dabar atėję geresni laikai už ankstesnius.
Į kitus „Eurobarometro“ pateiktus klausimus lietuviai atsakė panašiai kaip daugumos ES šalių gyventojai.
Antai gerą sveikatą esmine geresnio gyvenimo ateityje sąlyga laiko 98 proc. europiečių ir 97 proc. lietuvių.
Kiek prasčiau Lietuvoje nei vidutiniškai ES vertinamas kokybiškas švietimas – 94 proc. europiečių mano, kad tai viena svarbiausių gero gyvenimo garantijų, o tokios nuomonės besilaikančių lietuvių 10 proc. mažiau.
Atkaklus darbas ar tinkamos pažintys kiek mažesnei mūsų šalies gyventojų daliai irgi atrodo svarbus dalykas siekiant gero gyvenimo – tokiam teiginiui pritarė daugiau kaip 90 proc. visos ES gyventojų, o lietuvių – 81 procentas.
Apibendrinant apklausą galima daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojų nuomonė radikaliai nesiskiria nuo visoms ES šalims būdingų vertinimų.
Ko gero, patys lietuviai, manydami, kad mūsų tauta į daug ką žvelgia pesimistiškai, gal kiek ir sutirština spalvas.
