A.Landsbergytė-Žemkalnytė gimė Kaune 1922 m. vasario 26 d. 1943 m. baigusi Vilniaus universitetą, kur studijavo prancūzų ir lietuvių kalbas, dirbo mokytoja Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje.
1944-aisiais, artėjant sovietų armijai, su vyru Gediminu Karazija pasitraukė į Vokietiją, Austriją. Dar Lietuvoje aktyviai įsitraukusi į M.K.Čiurlionio šokių ir muzikos ansamblio veiklą ją tęsė emigracijoje kartu su pasitraukusiais ansamblio nariais, dirbdama koncertų pranešėja skleidė žinią Vakaruose apie sovietinę okupaciją.
1949 m. šeimai emigravus į Australiją A.Karazijienė netrukus ėmė dirbti spaudoje: „Australijos lietuvyje“ vadovavo vaikų skyriui, rašė straipsnius Tetos Rūtos slapyvardžiu.
Nuo 1954 m. dėstė prancūzų ir vokiečių kalbas žymiojoje Raitono mergaičių mokykloje Melburne, vėliau pradėjo dirbti technikos bibliotekoje, o sekmadieniais dėstė lietuvių kalbos kursuose.
Augindama du sūnus ir įsitraukusi į intensyvią darbinę veiklą A.Karazijienė kartu buvo ir aktyvi visuomenininkė: vadovavo „Klumpakojo“ tautinių šokių grupei, lietuvių istorijos, kultūros ir tautosakos temomis skaitė paskaitas Melburne, Džilonge, Adelaidėje ir Sidnėjuje, padėdavo rengti skautų stovyklas.
Tuo laikotarpiu ji aktyviai bendradarbiavo su Australijos lietuvių leidiniais „Mūsų pastogė“ ir „Tėviškės aidai“. 1971 m. Viktorijos valstijos mokyklose įvedus lietuvių kalbą kaip oficialų dėstomąjį dalyką A.Karazijienė, baigusi pedagogikos studijas Melburno universitete, pradėjo dėstyti šeštadieninėje modernių kalbų mokykloje. Tais pat metais radijo stotis „3ZZ“ pradėjo transliuoti laidas lietuvių kalba.
A.Karazijienė rengė medžiagą šioms laidoms, kartais pati jose dalyvaudavo, o nuo 1975 m. buvo nuolatinė radijo stoties „3EA“ lietuviškų laidų vedėja (iki 1992 m.). Išėjusi į pensiją A.Karazijienė aktyvios veiklos nenutraukė: 1987–1988 m. dėstė lietuvių kalbą Jaunimo kongreso stovykloje, 1988 m. Melburne įsteigus Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos bičiulių skyrių, buvo viena jo vadovių, 1997 m. tapo viena būrelio lietuviškiems papročiams ir kultūrai Australijos bendruomenėje skleisti įkūrėjų, organizuodavo šventinius renginius, Lietuvos profesionalių menininkų, vaikų meno kolektyvų koncertines keliones po Australijos miestus.
2003–2004 m. ji buvo Australijos lietuvių dienų organizacinio komiteto narė. Nors dėl savo veiklos, susijusios su ilgamete lietuvių kova dėl nepriklausomybės, Lietuvoje ir Australijoje buvo labiau žinomas A.Karazijienės jaunesnis brolis Gabrielius Žemkalnis, iškeliavęs anapilin praėjusių metų gruodį, vyriausia Landsbergių-Žemkalnių dukra Alena didelę gyvenimo dalį taip pat skyrė lietuvių, gyvenančių emigracijoje, tautinei dvasiai kelti ir nuosekliai dirbo šia kryptimi.
Jos nuopelnai puoselėjant lietuvių, kaip Australijos tautinės mažumos, kultūrą 2007 m. buvo įvertinti valstybiniu apdovanojimu – medaliu („Order of Australia Medal“), jį A.Karazijienei įteikė Jungtinės Karalystės karalienės Elizabeth II įgaliotas atstovas – Australijos gubernatorius. A.Landsbergytė-Karazijienė yra parašiusi ir išleidusi 2 knygas: „Nemuno pasaką“ (2010 m.) ir atsiminimų knygą „Širdis kaip daržinėlė – visi sutelpa“ (2014 m.).
