„Mūsų akiratyje – spaudos ateitis“, – sakė diskusijai vadovavęs Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis. Jis susitikimą pradėjo nuo garsiai kalbančios statistikos – Lietuvoje kiekvieną dieną spaudą skaito 8 procentai žmonių, tuo metu Švedijoje – 51. Žurnalistas susirinkusiųjų tiesiai klausė apie galimą spaudos mirtį.
„Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas teigė, kad laidoti spaudos tikrai nereikia. „Kai pradedame kalbėti apie laidojimą, mintis, kuri ateina į galvą, yra ta, kad rankos visai nusvirtų. Tai aš asmeniškai net nesusimąstau. Matome rūpesčių, kurie kyla plečiantys technologijų spektrui. Bet, laidojant vienus ar kitus, visi gyvuoja“, – diskusijoje sakė R.Barysas.
Jis sutiko, kad viskas turi trukmę. „Kai pasižiūriu, kaip viskas atrodo, aš matau pokyčius, bet nematau mirties. Taip, vyksta reinkarnacija, bet žurnalistas ir redaktorius vis dar reikalingas. Bet „informacija“ yra labai plati sąvoka, reikia ją tinkamai apibrėžti. Žiniasklaida yra dalis informacijos, bet ji nėra vienintelė. Aš tikrai nelaidočiau žiniasklaidos“, – pasakojo redaktorius.
Paklaustas apie spausdintų „Verslo žinių“ prenumeratorių skaičių, jis visus nustebino. Vis niūresnėmis spalvomis piešiama spausdintos žiniasklaidos ateitis netinka jų laikraščiui.
„Taip, prenumeratorių trajektorija yra linkstanti žemyn. Bet jei prisiminsime laikotarpį nuo 2009 iki 2011 metų, tai kritimas buvo staigus. Bet dabar, pastaruosius dvejus metus, mūsų prenumeratorių daugėja, jie auga. Žinoma, mes visada ruošiamės mažėjimo strategijai, bet džiaugiamės, kai skaičiai kyla“, – pasakojo jis.
Darbą gadina verslas?
Žurnalo „IQ“ vadovas Ovidijus Lukošius kaip didžiausią spausdintos žiniasklaidos problemą įvardijo verslo aspektą.
„Dar per anksti laidoti spaudą. Pagrindinis iššūkis – kaip išsaugoti kokybišką žiniasklaidą, gerai parašytus straipsnius ir pačią žurnalistiką. Nėra svarbu, kokiu formatu. Bet yra didžiulis spaudimas iš rinkos.
Pinigų yra mažai, reklama internete pigi, o auditorija – labai neišlepinta. Ir kartais, kuo pigiau padarytas produktas, tuo jis būna populiaresnis. Redakcijos, kaip verslas, patiria spaudimą, žurnalisto prigimtinis noras gerai ir įdomiai daryti, o skaitytojas dažniausiai nori greitos ir pigios informacijos“, – diskusijoje sakė O.Lukošius.
Laidojimas yra sudramatintas
Dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigė, kad spaudos dar tikrai nereikia laidoti.
„Turime pripažinti, bent jau apie spausdintą žiniasklaidą, kad kreivė važiuoja žemyn. Pagrindinė diskusija gali vykti ir dėl žiniasklaidos tempų, ir dėl mastų. Ir dar dėl galutinio rezultato“, – sakė jis ir pripažino, kad nemėgsta apokaliptinio scenarijaus.
„Laidojimas man atrodo kaip sudramatintas, arba dar geriau – suseksualintas siužetas. Kad jis pats iš esmės taptų labiau įdomus“, – teigė jis.
Žurnalistas pripažino, kad spauda šiuo metu išgyvena niūrius laikus. „Bet mes visi suprantame, kad ateitis priklauso visų priemonių „miksui“.
Kuo daugiau įvairiausių kanalų ir priemonių, kuo daugiau jų turi, tuo tvirčiau stovi ant žemės. Tie, kuriems priklausė tik laikraščiai, irgi tai daro“, – savo požiūrį dėstė V.Bruveris. Jo teigimu, dabar sunkiausia susirasti transformacijos kryptį.
„Bet mūsų spauda susitvarko ir apsisprendžia, ką daryti. Dienraščiai bando išlikti tradiciniai, paimti viską – dienos naujienas, srautą, išlaikyti tai, kuo buvo anksčiau. Bet kartu pateikti kokybiškus komentarus, analizes. Tai per daug sudėtinga, reikia arba vieno, arba kito“, – išeitį mato V.Bruveris.
Žurnalistas pasakojo, kad netiki, jog lietuviškos žiniasklaidos vartotojas nori tik pigaus turinio.
„Netikiu, kad skaitytojui įdomios tik krūtimis dainuojančios moterys ir merginos. Manau, kad Lietuvoje kokybiškos žurnalistikos ir informacijos reikalaujančių skaitytojų dalis yra žymi. Tik reikia sugebėti su ja rasti kontaktą“, – savo požiūrį dėstė V.Bruveris.
