Geriausios šalies mokyklos – švietimo sistemos vitrina, slepianti tikrąjį skurdą

Paskelbti nauji Lietuvos švietimo įstaigų reitingai nėra netikėti, bet ir raminančiais jų nepavadinsi – akis bado įsisenėjusios vidurinio ir aukštojo mokslo bėdos, kurios, nepaisant kalbų apie vykstančias reformas, atrodo, tik gilėja.

Mokyklos<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Mokyklos<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

May 10, 2018, 9:07 AM, atnaujinta May 10, 2018, 9:27 AM

Be abejo, yra ir mokinius gerai lavinančių gimnazijų, vidurinių mokyklų, ir aukšto lygio specialistus rengiančių universitetų, kolegijų, bet bendras vaizdas – nekoks.

Antai net 333 iš 400 žurnalo „Reitingai“ vertintų mokyklų abiturientai valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė surinkdami nuo 4 iki 50 balų.

Pagal vidutinį įvertinimą šio egzamino nebūtų išlaikę net 110 gimnazijų auklėtiniai.

Matematikos egzaminas pernai buvo laikomas sėkmingiau nei užpernai, bet tik dėl lengvesnių užduočių. Tačiau jei 2017 metų vertinimo kartelė būtų tokio lygio, koks numatytas šįmet, net 114 iš 367 gimnazijų abiturientų balų vidurkis nebūtų leidęs išlaikyti šio egzamino.

Vadinasi, trečdalis šalies mokinių neišmoksta nė matematikos pagrindų. Negana to, 8–10 klasių moksleivių šio dalyko žinios tokios prastos, kad pedagogikos specialistai beveik pusei jų, kaip gydytojai pacientams, diagnozuoja matematikos mokymosi negalią.

O juk nuolat kalbama, kad reikia abiturientus orientuoti rinktis informacinių technologijų, inžinerijos, biotechnologijos, kitas darbo rinkos pageidaujamas specialybes, kurioms būtinos matematikos žinios.

 

Šiais metais valstybė finansuoja daugiau studijų vietų aukštosiose mokyklose ir ypač kolegijose, bet tai pirmiausia technologijų, fiziniai, žemės ūkio mokslai, o norint juos studijuoti būtina išlaikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu nei 25 balų lygiu.

Kolegijų atstovai jau kalba, kad gali nepavykti surinkti tiek studentų, kiek bus finansuojamų studijų vietų.

Jau dabar beveik visos kolegijos ir kai kurie universtitetai fizinių ir technologijų mokslų pirmakursius papildomai moko matematikos, nes reikia užkamšyti vidurinių mokyklų paliktas žinių spragas.

O dalis kolegijų, nujausdamos, kad jei nieko nesiims, nesurinks studentų, kiek numatyta, ėmė mokyti mokyklinio matematikos kurso ir dar tik ketinančius į jas stoti abiturientus. Šie kursai labai populiarūs.

Aukštųjų mokyklų dėstytojai teigia, kad kritiškai menkos ne tik mokinių matematikos, bet ir fizikos, chemijos žinios, maža to, didelė dalis abiturientų gerai neišmoksta ir lietuvių kalbos. Sprendžiant iš brandos egzamino rezultatų, bene geriausiai Lietuvos abiturientai išmokomi rusų kalbos.

Aišku, yra mokyklų, kurių abiturientai – pirmūnai.

Mokinius atsirenkančios mokyklos – Vilniaus licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija ir Kauno technologijos universtiteto gimnazija – dažniausiai nebent apsikeičia vietomis geriausiųjų trejetuke.

Daugmaž pastovus ir geriausių mokinių atrankos nedarančių mokyklų dešimtukas. Reitingo lyderiai, kaip ir pernai, – Klaipėdos licėjus ir Panevėžio J.Balčikonio gimnazija, tik į trečią vietą iš septintos pakilo Vilniaus Š.Aleichemo ORT gimnazija.

Bet geriausios mokyklos tėra savotiška nublizginta vidurinio mokslo sistemos vitrina, slepianti tikrąjį skurdą. Šįmet švietimo įstaigų reitingo sudarytojai atkreipė dėmesį, kad švietimui vis didesnę neigiamą įtaką daro blogėjanti demografinė padėtis.

Nuo šio amžiaus pradžios kai kuriose savivaldybėse mokinių sumažėjo 2–3,5 karto, susidarė tarsi demografinės dykros, kuriose gyventojų tankumas – kone kaip Mongolijos stepėse. Todėl vaikams iki mokyklos kartais tenka važiuoti ir 30 kilometrų.

Kai klasėje mokosi vos keli mokiniai, o vienas mokytojas moko vos ne visų dalykų, nėra ko ir tikėtis stebuklų. Susidaro užburtas ratas: tokių mokyklų auklėtiniams vis mažiau galimybių siekti aukštojo mokslo, o tai tik didina regionų socialinę atskirtį.

Geriausius abiturientus susirenka Vilniaus universtetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Šios trys aukštosios mokyklos, dar pridūrus Vytauto Didžiojo bei Vilniaus Gedimino technikos universitetus, ne pirmi metai ir sudaro pirmąjį reitingo penketą.

Prasčiausiai įvertinami irgi tie patys. Natūralu, kad šįmet paskutinėje vietoje atsidūrė likviduojamas Lietuvos edukologijos universitetas, į reitingo apatinį penketą pateko ir A.Stulginskio, Šiaulių, Lietuvos sporto, Mykolo Romerio universitetai.

Didesni pokyčiai – valstybinių kolegijų reitinge. Šįmet pirmauja Vilniaus, Kauno ir Kauno technikos kolegijos, o nevalstybinių kolegijų reitingas beveik nepakitęs – geriausiai įvertintos Vilniaus dizaino, Vilniaus verslo ir Šv.Ignaco Lojolos kolegijos.

Labai svarbus aukštųjų mokyklų reitingo kriterijus – absolventų paklausa darbo rinkoje.

Krinta į akis tai, kad darbdaviai gerokai labiau nepatenkinti universitetus baigusiais specialistais, o kolegijų auklėtinius vertina daug geriau.

Vienaip ar kitaip, švietimo sistemos pagrindas – vidurinio mokslo grandis. Bet kol kas nematyti teigiamų permainų, nors vyksta vidurinių mokyklų reforma, pereinama prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo. Matyt, ydos – sisteminės, ir vien skyrus daugiau pinigų padėtis iš esmės nepasikeis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.