Neilgai. Pirmadienį Kauno policija gavo pranešimą, kad K.Baršausko
gatvėje esančiame prekybos centre „Molas“ gali būti sprogmuo.
Pranešėjas šįkart ne skambino, kaip dažniausiai nutinka, o parašė apie
tariamą bombą elektroninį laišką.
Jo autorius dėjosi geranorišku – jis esą nenori, kad kas nors
nukentėtų.
Iškart buvo įvestas planas „Skydas“. Visus prekybos centre buvusius
asmenis teko evakuoti ir laukti iš Vilniaus atvykstančių „Aro“
pareigūnų. Pastariesiems apžiūrėjus patalpas prekybos centro
darbuotojams ir lankytojams leista grįžti.
Visa tai užtruko daugiau kaip tris valandas, ir gyvenimas didžiuliame
prekybos centre sustojo. Kažkas kavinėje galbūt paliko garuojančią picą
ar sultingą sprandinės kepsnį, kažkas – gerą pusvalandį rinktą pirkinių
krepšelį.
Visa tai vadinama nuostoliais, kurie vienaip ar kitaip gula ant
vartotojų pečių. Jie gali būti vertinami dešimtimis tūkstančių eurų.
Kas toliau? Tarkime, policijos pareigūnai nustatys žmogų, melagingai
pranešusį apie tariamą bombą. Dėl patirtų nuostolių jam bus galima
pareikšti civilinius ieškinius ir tikėtis nuostolių kompensavimo.
Visa tai nėra paprasta. Kaip nustatyti, kiek picos buvo sukirtęs
kavinės lankytojas? Ar tikrai lėkštėje liko net nepaliestas kepsnys?
Net jei pavyktų prisiteisti nuostolius iš nusikaltėlio, labai maža
vilties, kad jis kada nors įvykdys teismo skirtą prievolę. Žmogus gali
tiesiog paskelbti fizinio asmens bankrotą. Tačiau nuostoliai juk niekur
neišnyksta.
Tai dar ne viskas. Skubėdami į įvykio vietą policijos pareigūnai patyrė
avariją. Visai neseniai nuo konvejerio nuriedėjęs ir dar dažais
kvepiantis „Volkswagen Transporter“ sankryžoje tėškėsi į jaunos moters
vairuojamą „Volkswagen Golf“.
Nesvarbu, kas šio susidūrimo kaltininkas. Liūdniau, kad pareigūnai
porai mėnesių neteko šiuolaikiškos transporto priemonės ir turės kurį
laiką persėsti į sukiužusią senieną arba išvis negalės laiku reaguoti į
gerokai rimtesnį įvykį.
Tviskančio „Volkswagen Transporter“ remontas kainuos kelis tūkstančius
eurų. Už darbus sumokės draudimo bendrovė.
Manote, kad tuo istorija baigsis? Klystate, nes draudimo bendrovė
nuostolius taip pat perkels ant klientų pečių. Kai po metų vairuotojai
sužinos apie vėl pabrangusį civilinės atsakomybės arba kasko draudimą,
jie turėtų prisiminti, kad dalelė kaltės dėl tokio reiškinio tenka
melagingo pranešimo autoriui.
Nustačius tokio skambučio ar laiško autorių juo turėtų užsiimti ne tik
policijos pareigūnai, bet ir psichologai, psichiatrai ir kitų sričių
specialistai, tyrinėjantys žmonių elgesį. Gal net pagalbą mokslui būtų
galima laikyti lengvinamąja aplinkybe ir skirti mažesnę bausmę.
Tos bausmės neseniai buvo išties sugriežtintos – kvailas pokštas gali
kainuoti kelionę už grotų, tačiau ir tai neatbaido nuo neapgalvotų
poelgių.
Pernai jaunas kaunietis melagingai pranešė apie sprogmenį Kauno oro
uoste, o sučiuptas paaiškino, kad taip bandė sutrukdyti draugei
emigruoti į Angliją.
Vyro poelgyje galima įžiūrėti kruopelę logikos – žmogus norėjo
sustabdyti emigraciją. Bent vieno žmogaus. Ir šiaip jau žmonės pameta
galvą dėl meilės.
Kokios mintys sukosi apie tariamą sprogmenį prekybos centre pranešusio
žmogaus galvoje, kol kas lieka tik spėlioti. Nepatiko aptarnavimas,
supyko dėl didelių kainų, suerzino ilgos eilės?
Jeigu tokios versijos netinka, lieka tik vienas paaiškinimas – mėnulio
pilnatis.
„Laikinoji sostinė“
