Aplinkos sargai spjovė į įstatymus

Vilniuje už menkiausią prasižengimą gyventojus tarkuojantis Verkių regioninis parkas, prisidengdamas plačialapių klumpaičių apsauga, be miškininkų leidimo iškirto itin griežtai saugomą teritoriją.

Neatrodo, kad apleistoje teritorijoje plačialapės klumpaitės būtų griežtai saugomos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neatrodo, kad apleistoje teritorijoje plačialapės klumpaitės būtų griežtai saugomos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neatrodo, kad apleistoje teritorijoje plačialapės klumpaitės būtų griežtai saugomos.
Neatrodo, kad apleistoje teritorijoje plačialapės klumpaitės būtų griežtai saugomos.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

May 14, 2018, 10:55 AM, atnaujinta May 14, 2018, 12:04 PM

Tarptautinis skandalas, kuris nusausintų į Lietuvą tekančius aplinkos apsaugai Europos Sąjungos skirtų pinigų upelius. Taip galėjo nutikti, jeigu Briuselį būtų pasiekusi informacija apie įvykius saugomoje „Natura 2000“ teritorijoje Vilniaus pašonėje.

Verkių regioninis parkas, paprašęs leidimo kirsti ir jo negavęs, nutarė, kad dokumento ir nereikia.

Negana to, po savavališko kirtimo parko darbuotojai išsivežė iškirstą likvidinę ir nelikvidinę medieną, o kokią žalą gamtai pridarė, iki šiol neaišku – mat liko neišmatuota, koks plotas buvo iškirstas, tik kalbama, kad nuostolis gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.

Pateikė negaliojantį planą

Iš pradžių Verkių regioninio parko direkcija ketino elgtis taip, kaip turėtų kiekvienas miško savininkas, – gauti medžiams kirsti privalomą leidimą.

Šeimininkaujant Balsio ežero pakrantėje, jį parkui turėjo suteikti Miškų tarnybos Vilniaus teritorinis poskyris.

Į šį poskyrį privalėjo kreiptis Vilniaus miškų urėdija, gavusi Verkių regioninio parko prašymą medžiams kirsti.

Be to, šis parkas netgi nebuvo miško šeimininkas. Tai teritorijos apsaugai sukurta institucija, kuri, skirtingai nei kiti parkai, priklauso ne Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, o Vilniaus savivaldybei.

2016 metų gruodį gavusi parko direkcijos prašymą Vilniaus miškų urėdija jį persiuntė Miškų tarnybai. O šios tarnybos darbuotojai apsižiūrėjo, kad parko pateiktas gamtotvarkos planas, kurio pagrindu prašoma leidimo kirsti, galiojo tik 2013–2014 metais. Todėl miškininkai leidimo kirsti parkui nesuteikė.

Patarimų nutarė nepaisyti

Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius parko direkciją įspėjo, kad nėra patvirtinto teritorijos, kurioje ketinama kirsti menkaverčius medžius ir krūmus, gamtotvarkos plano, todėl kirtimų pagrindas neaiškus.

Beje, parko direkcija miškininkams įteikė net nepatvirtintą Ežerėlio komplekso gamtotvarkos planą, kuriame tvarkymo plotų teritorijos buvo kitokios.

„Urėdija supranta gamtos apsaugos svarbą, tačiau šiuos kirtimus bus galima atlikti tik po gamtotvarkos plano patvirtinimo ir jo įkėlimo į vidinės miškotvarkos projektą“, – nurodė A.Nanartavičius, bet į tai parko direkcija nutarė nusispjauti.

Girininkui kelia nuostabą

Verkių girininkas Vilius Kurlavičius patvirtino, kad jokio leidimo kirsti parką nebuvo gavęs.

Miškas, kuriame buvo vykdomi kirtimo darbai, – pirmos grupės. Jame draudžiama bet kokia ūkinė veikla, išskyrus tą, kuri numatyta gamtotvarkos plane. Šio galiojančio dokumento parko direkcija neturėjo.

„Parko direkcija aiškino, kad iškirsdama krūmus saugojo plačialapes klumpaites, kurioms reikėjo daugiau šviesos. Žinoma, tai gražūs siekiai, bet kaip buvo elgiamasi?“ – kalbėjo V.Kurlavičius.

Tvora – seniai sulūžusi

Saugodamas plačialapes klumpaites dalį pomiškio eglių ir baltųjų tuopų, lazdynų prieš ketverius metus iškirto ir Lietuvos gamtos fondas, bet tik po to, kai kreipėsi į urėdiją, parengė gamtotvarkos planą.

Nuo tų laikų itin retą augalų rūšį sauganti tvora išvirtusi, parkas, taip uoliai iškirtęs mišką, jos netgi nemano paremontuoti, kaip ir sutvarkyti teritorijos.

Tuo metu nuo didelio parko direkcijos prievaizdų dėmesio kenčiantys saugomose teritorijose gyvenantys vilniečiai patys privalo kuopti ežerų pakrantes, miškus. Vien per „Darom“ talką jie surinko kalnus šiukšlių.

Klumpaitė – virš visko

Verkių regioninio parko vadovė Jolanta Radžiūnienė patvirtino, kad kirtimo darbai saugomoje teritorijoje buvo vykdomi, ir pridūrė, jog buvo palaimintas Aplinkos ministerijos veiksmų planas plačialapėms klumpaitėms saugoti.

„Remiantis tuo planu, plačialapių klumpaičių augavietei buvo suteikta daugiau šviesos. Manome, kad mūsų veiksmai pasiteisino. Aplinkos ministerijos parengtas planas jau negalioja, bet rengiame tos teritorijos gamtotvarkos planą“, – kalbėjo J.Radžiūnienė.

Vadinasi, kirtimui saugomoje teritorijoje miškininkų leidimo, kaip reikalauja įstatymai, parko direkcijai nereikia?

„Tai reto išskirtinumo augalas, reto išskirtinumo tvarkymo priemonė. Tai pirmiausia gamtotvarkos reikalai, o tik paskui miškotvarka. Kai nėra saugomų dalykų, tai pirmiausia miškotvarka, o tada jau gamtotvarka“, – painiai aiškino J.Radžiūnienė.

Vis dėlto valdininkė pripažino, kad pastaruoju metu stebimas plačialapių klumpaičių individų skaičiaus mažėjimas: „Šis augalas dėl to ir retas, kad turi visokių „bzikų“. Nesupranti, kaip jam geriau įtikti, – ar jam labiau tinka pavėsis, ar labiau atvira teritorija.“

Pirmtakę išgarsino veikla

Prieš porą metų buvo išgarsėjusi ir J.Radžiūnienės pirmtakė Vida Petiukonienė.

Sostinės savivaldybė tada net kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V.Petiukonienės ir direktorės pavaduotojos Zentos Ražanauskienės veiklos – įvertinti šių asmenų galimai nusikalstamus veiksmus vadovaujant direkcijai ir išduodant statybos leidimus.

Prokuratūrai buvo pateikta daugiau kaip 30 puslapių dokumentų, kurie liudija apie parko direkcijos vadovybės galimą piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą ir kitas Baudžiamajame kodekse apibrėžtas nusikalstamas veikas.

„Atlikę išsamų savivaldybės vidaus auditą dėl buvusios direktorės ir jos pavaduotojos veiklos derinant konkrečius projektus nuo 2012 iki 2015 metų nustatėme reikšmingus pažeidimus, todėl kreipėmės į prokuratūrą dėl šių asmenų veiklos ištyrimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes abiem vadovėms neabejotinai turėjo užtekti kompetencijos suvokti, kokius jos daro pažeidimus.

Regioniniai parkai yra svarbus visuomenės turtas ir tokių pažeidimų, kokie buvo padaryti, savivaldybė negali toleruoti ir palikti be tyrimo“, – sakė tuometė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

Augalas – griežtai saugomas

Verkių regioninis parkas, ypač Žaliųjų ežerų apylinkės, nuo seno garsėja kaip teritorija, kurioje gausu retų augalų. Iš viso nurodomos 34 augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus L.), dėl kurios ietis sukryžiavo parko direkcija ir miškininkai, – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, Europos Sąjungos buveinių direktyvą, Berno konvencijos saugomų rūšių sąrašą.

Plačialapė klumpaitė – buveinių sąlygų pokyčiams jautri ir tiesiogiai žmonių naikinama rūšis.

Verkių regioniniame parke populiaciją sudaro kelios nevienodo tankumo ir skirtingą plotą užimančios augalų grupės, išsidėsčiusios Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje ir Balsio ežero rekreacinėje zonoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.