Dar vienas žingsnis: Seimas po svarstymo pritarė universitetų jungtuvėms

Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė, kad Šiaulių universitetas (ŠU) taptų Vilniaus universiteto (VU) dalimi. Taip pat priimti papildomi sprendimai dėl Lietuvos edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universitetų (ASU) prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).

Šiaudikytė Neringa, diplomas<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiaudikytė Neringa, diplomas<br>M.Patašiaus nuotr.
 Kęstutis Masiulis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Kęstutis Masiulis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Gintaras Steponavičius<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Steponavičius<br>T.Bauro nuotr.
Gintarė Skaistė<br>T.Bauro nuotr.
Gintarė Skaistė<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Puidokas<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Puidokas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 29, 2018, 1:11 PM, atnaujinta Feb 20, 2020, 2:35 PM

Seimas balsų dauguma pritarė, kad ŠU taptų Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. VU ir ŠU iki spalio 10-osios turės pateikti reorganizavimo sąlygas ir planą. Taip pat patvirtintas naujos sudėties VDU statutas, kuris turėtų įsigalioti kitų metų sausio 1-ąją. Šie sprendimai dar turės būti patvirtinti priėmimo stadijoje.

Studijų Achilo kulnas

Valstietis Mindaugas Puidokas Seimo salėje kalbėjo, kad Lietuvoje iki aukštojo mokslo reformos pradžios veikė 14 universitetų, iš kurių 12 – valstybiniai.

„Mūsų šalis kaip maža valstybė su taip išsklaidytu intelektiniu potencialu nėra konkurencinga tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje“, – sakė politikas, pridurdamas, kad siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą ir gerinti studijų kokybę, universitetų jungimas buvo neišvengiamas.

Parlamentaras kalbėjo, kad daugybė šalies aukštosiose mokyklose pasikartojančių studijų programų yra Lietuvos aukštojo mokslo sistemos Achilo kulnas. Jis teigė, kad kalbant apie švietimo ir mokslo sritį, radikalūs sprendimai niekada nepasiteisina.

„Norint turėti tinkamą aukštojo mokslo kokybę, mes privalome suprasti, kad tos studijų programos negali būti tiek dubliuojamos, kad turime atsižvelgti į studentų skaičiaus mažėjimą ir tam, kad turėtume tinkamą mokslinę bazę, potencialą, tokios jungtys yra reikalingos“, – teigė politikas.

M.Puidoko teigimu, LEU, ASU ir VDU susijungimo iniciatyva kilo iš pačių aukštųjų mokyklų, dėl to tartasi keletą metų, sąlygos aptartos darbo grupėse, komitetuose.

Nuomonės – nevienareikšmiškos

Seimo narys Gintaras Steponavičius posėdžio metu pripažino, kad vienareikšmiškai pozityvaus požiūrio dėl šių trijų aukštųjų mokyklų jungimo neturi.

Anot jo, nors Vyriausybė deklaravo kuo ambicingesnį aukštųjų mokyklų jungimo planą, šių trijų universitetų jungimas stokoja sinergijos, akivaizdžių įžvalgų.

„Neskamba sinergiškai Vilniuje esančio vieno universiteto perkraustymas į Kauną. Tačiau nepaisant to, yra ir pozityvių dalykų, kurie mane įtikina, kodėl mes turime pritarti tokiam jungimuisi“, – kalbėjo G.Steponavičius.

Pasak jo, po jungimosi bus galima efektyviau naudoti turimus resursus, o tolesnės investicijos į sujungtą universitetą sudarys prielaidas studijų kokybės gerinimui.

Konservatorė Gintarė Skaistė kalbėjo, kad buvo galima pasirinkti optimalesnį universitetų jungimo būdą ir žiūrint į tolesnę perspektyvą gauti geresnius rezultatus. Politikės teigimu, žiūrint į šiuo metu siūlomą jungimo planą kyla nemažai klausimų:

„Apgalvojant, kaip efektyviai bus panaudojamos valstybės lėšos, – 25,5 mln. eurų – atrodo, kad į šitą planą sudėta tai, kas ne visada kuria pridėtinę vertę. Tame tarpe ir bibliotekų fondų sudėjimas į vieną krūvą, bendrabučio rekonstrukcija – kas iš principo nežinau ar atsiliepia mokslo ir mokytojų rengimo kokybei“, – kalbėjo G.Skaistė.

Po svarstymo Seimas balsų dauguma pritarė nutarimui dėl LEU ir ASU prijungimo prie VDU bei dėl naujojo VDU statuto. Už tai pasisakė 77, prieš 6, o susilaikė 8 parlamentarai.

Nors kritikavo, buvo pritarta

Diskutuojant dėl ŠU prijungimo prie VU konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad visi universitetų sujungimai jam kelia vidinį pasipiktinimą ir pasipriešinimą. Anot jo, nueita tokiu keliu, kai daugiausia dėmesio skiriama universitetų skaičiui, tačiau neskatinama, kad aukštosios mokyklos turėtų daugiau studentų.

„Universitetuose gali mokytis ir studijuoti toli gražu ne vien lietuviai. Lenkai nuėjo visiškai priešingu keliu. Jei pažiūrėsime į Lenkijos universitetus, ten gausu studentų, tarp jų nemažai – iš Ukrainos. Tas skaičius auga labai stipriai“, – kalbėjo jis, pridurdamas ir kitų valstybių pavyzdį, kai stingant studentų mokytis buvo kviečiami jaunuoliai iš užsienio.

Kalbėdamas apie tai, kad Šiauliuose naikinamas universitetas, K.Masiulis pabrėžė, kad yra didžiulis skirtumas, ar miestas yra universitetinis, ar ne. Anot jo, lengva nuspėti, kas bus ateityje – konservatoriaus manymu, akivaizdu, kad Šiauliuose kurį laiką bus VU filialas, o po to neliks ir jo.

Be to, jis pabrėžė, kad Seimas sujungimui pritaria dar nežinodamas, kokiomis sąlygomis jis bus vykdomas.

Po svarstymo už projektą balsavo 90 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 6 parlamentarai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.