Nuo 2007 metų Belgijoje gyvenantis A.A.Kovaliovas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dalyvavo viešoje paskaitoje, skirtoje aptarti situaciją Rusijoje, šalies prezidentu vėl išrinkus Vladimirą Putiną.
„Vladimiro Putino Rusijos tema man labai svarbi asmeniškai. Dėl dabartinio režimo tapau politiniu pabėgėliu. Nuo to, kaip kolstysis toliau įvykiai Rusijoje, priklausys tiek mano, tiek mano šeimos likimas“, – kalbėjo A.A.Kovaliovas, kuris tapo reakcingų jėgų taikiniu.
„Ko laukti po rinkimų? Iš anksto buvo aišku, kad nieko gero tikėtis neverta“, – kalbėjo garsus visuomenės veikėjas.
Jis tikino tai supratęs, kai tik V.Putinas atėjo į valdžią, mat tuo metu dirbo Rusijos prezidento administracijoje ir turėjo patikimo informacijos.
„Situacija tapo daug blogesnė negu aš maniau, kai prieš 17 metų palikau Rusijos prezidento administraciją“, – tikino A.A.Kovaliovas.
Istorikas mano, kad tai susiję su rusų tautos mentalitetu.
„Rusus kankina vergo ir baimės mentalitetas. Visi bijojo ir visko bijo. Šio reiškinio šaknų reikia ieškoti Rusijos valstybės gyvavimo pradžioje“, – mano A.A.Kovaliovas.
Jo nuomone, V.Putiną į valdžią atvedė Rusijos specialiosios tarnybos ir oligarchai, kurios jį valdo.
„Tai patalogiškas melagis“, – rėžė V.Putino kritikas.
Vertindamas Maskvos feodalų mentalitetą A.A.Kovaliovas spėjo, kad režimas surengs rūmų persversmą, tačiau esmė nepasikeis, nors ir bus prisidengiama pokyčių siekiu.
„Jeigu taip atsitiktis, Vakarų valstybės vėl atsidurs spąstuose. Jos gerokai per vėlai suvokė režimo destrukciją“, – pareiškė A.A.Kovaliovas. Jis įsitikinęs, kad greitai didelių pokyčių Rusijoje nebus.
Politogas spėja, kad būtent Lietuvai, Latvijai ir Estijai gresia didžiausias pavojus.
„Aš visada sakau partneriams Vakaruose: paklausykite šiose šalyse gyvenančių žmonių, kurie geriausiai pažįsta Rusiją“, – kalbėjo A.A.Kovaliovas.
Jo nuomone, dabar šaltasis karas perauga į hibridinį karą. Maskva visomis išgalėmis stengiasi destabilizuoti situaciją ES, NATO, atskirose šalyse ir pagal galimybes į valdžią atvesti savus žmones.
Karas Gruzijoje arba Krymo okupacija nebuvo savitiksliai veiksmai – tai buvo savotiškas bandymas, kaip tokiais atvejais reaguoja Vakarų pasaulis.
Jungtinės Karalystės diplomatas, fondo „Chatham House Ukraine Forum“ iniciatyvinio komiteto pirmininkas Robertas Brinkley dvejus metus dirbo Maskvoje, kai tuometiniai SSRS vadovavo generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas.
„Šis metas man padėjo suvokti režimo esmę. Kai grįžau dirbti į Maskvą, prezidentas buvo Borisas Jelcinas. Tuo metu visi tikėjosi, kad Rusija taps normalia demokratine šalimi“, – prisiminė diplomatas.
Tikrovė buvo kiek kitokia.
„Kuo daugiau Rusija meluoja, tuo labiau didėja įtarimas, kad mėginama kažką nuslėpti. Tokiais atvejais pasitikėti nėra galimybių“, – svarstė R.Brinkley.
