Dėl to šią savaitę STT vadovas Ž.Bartkus Londone rankomis sukirto ir memorandumą pasirašė su M.Thompsonu. O šis, kaip oficialiai skelbia STT, yra Jungtinės Karalystės stambaus sukčiavimo biuro direktorius.
Galbūt lietuvių agentams tikrai prireikė sukčių, ir dar stambių, pagalbos. Juk kartais taip graudu žiūrėti, kaip garsiai pradėti tyrimai vienas po kito žlunga teismuose nepateikus pakankamai įrodymų.
Tiesiog nemalonu, kai STT nuolat gauna per kepurę teismuose dėl neteisėto klausymosi, sekimo arba kitokių veiksmų. Tai vienur, tai kitur girdėti, kad agentai ikiteisminius tyrimus pradeda prisiklausę gandų, kad garso įrašus trina ar montuoja kaip jiems reikia, kad užsiima provokacijomis. Tačiau vis dažniau teisėjai tokius fokusus demaskuoja.
Britų sukčiai tikrai galėtų pagelbėti ir pamokyti, kaip apmulkinti tokius pernelyg akylus teisėjus, kad jie nepastebėtų STT piktnaudžiavimo ir nekaltus žmones siųstų už grotų.
STT irgi neketina likti skolinga sukčiams – skelbiasi, kad keisis informacija ir ištikimai bendradarbiaus. Juk ranka turi plauti ranką.
Bet juk negali būti, kad tarnyba, kuri vykdo užsakymus, kurios agentai vienai poniai paliepus puola visomis kryptimis kaip pliku užpakaliu į dilgėles, išties susidėtų su asmenimis, kurie, šiaip ar taip, yra už įstatymo, tegul ir britiško, ribų?
Ne. Greičiausiai čia tiesiog pasidarbavo STT agentai, pažodžiui išvertę Jungtinės Karalystės biuro pavadinimą. Juk britai tikrai nebūtų supykę, jei mūsiškiai papildytų jį žodžiais: „kovos su stambiu sukčiavimu“. Tiktai verčiant, kaip ir kovojant su korupcija, vėl pritrūko profesionalumo.
Šv.Jeronimas, versdamas Bibliją, supainiojo porą hebrajiškų žodžių, todėl vietoj spindinčio Mozės iki šiol kalbama apie raguotąjį Mozę. Ir tai jau tapo vertimo klaidos simboliu.
Atrodo, STT galėtų šį šventąjį pasiskelbti savo globėju.
