– Kaip vertinate siūlymą kandidatuoti į prezidentus? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė 62 metų A.Juozaičio.
– Esu nustebęs ir dėkingas už tokį pasitikėjimą. Kreipimąsi pasirašė daugiau kaip pusšimtis garsių kūrėjų, intelektualų, buvusių aktyvių Sąjūdžio veikėjų. Tarp jų yra ir penki pirmosios Vyriausybės nariai, dirbę Lietuvai sudėtingiausiu laikotarpiu.
Nežinau, kaip ir kam kilo toks sumanymas. Greičiausiai jį sužadino mano kalba Seime minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-metį. Joje išdėsčiau savo požiūrį į procesus, kurie dabar vyksta mūsų šalyje.
– Kalbos, kad galėtumėte pretenduoti į prezidento postą, sklando nuo Sąjūdžio laikų, bet dabar jos prasiveržė į viešąją erdvę. Tad kokie bus jūsų žingsniai?
– Tokių kalbų per 30 metų girdėjau nemažai, jos man net buvo įgrisusios.
Po audringos Sąjūdžio epochos kovų nutolęs nuo politikos panirau į kitas erdves – dėsčiau aukštosiose mokyklose, rašiau knygas, teko padirbėti diplomatinėje tarnyboje. O kaip bus dabar, dar nežinau.
– Tačiau kokias nors mintis gal brandinate, galvojate, kaip pasielgti po tokio raginimo?
– Kaip buvęs plaukikas (1976 metais tapo Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoju. – Red.) galėčiau pasakyti, kad išdžiūvusios upės vaga plaukti neverta – nesirengiu to daryti.
Viskas priklausytų nuo galimų mano ir kitų kandidatų reitingų, nors jie ne visada tiksliai atspindi visuomenės nuomonę.
– Jeigu nuspręstumėte kandidatuoti į prezidento postą, kokia būtų jūsų pagrindinių ir neatidėliotinų veiksmų programa?
– Valstybė ir tauta atsidūrė sunkiai prognozuojamoje būklėje – įžengėme į pavojingą Lietuvos tuštėjimo etapą, kai žmonės masiškai palieka gimtinę.
Nykstame fiziškai, jau atvirai kalbama, kad Lietuvą dar gali išgelbėti ukrainiečiai ir kiti atvykėliai iš Rytų.
Įkyriai peršamas globalios Lietuvos modelis žada begalines permainas, ardančias tėvynę.
Iškilo pavojus mūsų kalbai, papročiams, konstitucinėms vertybėms, skelbiančioms, kad valstybę kuria tauta.
Šitaip įsuktą mechanizmą reikia kuo greičiau stabdyti, kol dar nevėlu.
– Ką jūs manote apie dvigubą Lietuvos pilietybę – šia tema jau sumanytas ir referendumas?
– Man nesuvokiamas tokios idėjos šalininkų ir skleidėjų mąstymas, jų siekiai.
Manau, kad dviguba pilietybė supriešintų Lietuvoje gyvenančius žmones ir emigravusią tautos dalį, tėvynės tuštėjimo proceso nepavyktų bent jau stabilizuoti, jis tik dar labiau spartėtų.
– Tačiau kitose šalyse dviguba pilietybė įteisinta neįžvelgus grėsmių, apie kurias kalbate...
– Mums užtektų ir Lietuvos piliečio paso išeiviams, kurie pagal kilmę ir ryšius yra lietuviai.
Toks dokumentas jiems suteiktų teisę grįžus į Lietuvą atgauti pilietybę, kurios savo noru atsisakė nusprendę gyventi svetur.
Tada emigrantai turėtų atsisakyti kitos šalies pilietybės. Įgyvendinus tokią tvarką visi liktų patenkinti, neverkšlentų dėl pažeistų prigimtinių teisių.
Prieš dešimtmetį parengtas būtent tokio Lietuvos piliečio paso ir nuostatų projektas guli Seime neatverstas.
– Visuomenės atmintyje išlikote kaip Sąjūdžio lyderis, aistringas oratorius. Ar praeities bagažo užtektų rinkimų kovoje?
– Kai kurioms politinėms jėgoms galima mano kandidatūra – kaip šaltas dušas.
Esu nesisteminis žmogus, tad visos politinės partijos, ko gero, kaišiotų pagalius į vežimo ratus, jeigu rudenį apsispręsčiau ir sumanyčiau kelti savo kandidatūrą.
– Prezidento rinkimų maratonas reikalauja išlaidų ir organizacinių pastangų, komandos. Kokios jėgos galėtų palaikyti jūsų kandidatūrą?
– Yra daugiau žmonių, raginančių mane grįžti į aktyvią politinę veiklą, žadančių paramą.
Net ir atitolęs nuo politikos nebuvau nusigręžęs nuo Lietuvoje vykstančių procesų, reiškiau savo nuomonę, rašiau knygas, bendravau su žmonėmis.
Ką tik grįžau iš Londono, kur Didžiosios Britanijos lietuvių kvietimu skaičiau paskaitą, susietą su Sąjūdžio metinėmis ir tuo, kas dabar vyksta Lietuvoje.
Kadaise Valdas Adamkus nekūrė sudėtingų rinkimų kampanijos darinių, finansiniai ištekliai irgi buvo riboti, tačiau jis tapo prezidentu.
– Kokios lietuvių nuotaikos Londone, ar daug jų pasiryžę grįžti į tuštėjančią tėvynę?
– Paaiškėjus koncerno „MG Baltic“ savininkų, politikų ir šalies prezidentės ryšiams emigrantai netrykšta džiaugsmu – daugelio ketinimai anksčiau ar vėliau savo ateitį susieti su gimtine atšalo dar labiau.
