Pereiti tiltą – neįmanoma užduotis
Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Adomaitis sako, kad judėjimo negalią turintys žmonės persikelti per viaduką neturi jokių galimybių. „Atvykti į centrą sėdintiems neįgaliojo vežimėliuose itin sudėtinga. Neturime savo transporto, kad galėtume žmones atsivežti. Autobusiuką kartais skiria socialinių paslaugų centras, tačiau nuolat naudotis jo paslaugomis negalime. Pakeliui į mūsų centrą nėra šaligatvių, vedimo takelių, tad norinčiam pas mus atvykti žmogui lieka vienintelė galimybė – važiuoti vežimėliu gatve. Toli gražu ne kiekvienas tam ryžtasi“, – aiškina R. Adomaitis.
Pasak jo, viaduko per geležinkelį problema sprendžiama jau daug metų, tačiau niekas nesikeičia. „Nemanau, kad pertvarkyti reikėtų itin daug lėšų. Abiejose tilto pusėse derėtų įrengti keltuvus, šiek tiek sutvarkyti dangą, nutiesti vedimo takus. Tuomet būtų patogu ne tik neįgaliesiems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, mamoms su vaikais“, – mano sąjungos pirmininkas.
Jo teigimu, tiltas per geležinkelį – milžiniška kliūtis neįgaliesiems, norintiems patekti į savivaldybę, kitas įstaigas ar parduotuves. Bandymas kirsti bėgius nenustatytoje vietoje ne vienam kaišiadoriečiui jau baigėsi tragiškai. „Po traukiniais žuvo nemažai miesto gyventojų. Tiesa, dabar centre bėgiai aptverti, tačiau žmonės eina kitur, viso geležinkelio neužtversi. Taigi nepatogus tiltas per geležinkelį – ir grėsmė miestiečių saugumui“, – pabrėžia R. Adomaitis.
Sąjungos pirmininkas sako, kad šiuo metu bent sniegas žiemą nuo tilto nuvalomas laiku. Anksčiau geležinkelininkai darbus pradėdavo tik 9 ar 10 valandą ryto, nors nemažai kaišiadoriečių pirmaisiais rytiniais traukiniais labai anksti važiuoja į Vilnių ir Kauną dirbti ar mokytis. Dabar situacija jau pasikeitusi, valyti pradedama anksčiau.
Miesto vadovai problemą supranta
Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus teigia puikiai suprantantis judėjimo negalią turinčių žmonių situaciją. Savivaldybė nesyk kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“, taip pat į Susisiekimo ministeriją, prašė Seimo narių, Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pagalbos. „Pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio yra vienintelis statinys, skirtas žmonėms patekti į norimą miesto dalį arba peronus, kur stoja traukiniai. Geležinkelio stoties pastatas yra gerokai toliau nei peronai, todėl keleiviai, ketinantys vykti traukiniais, turi pereiti tiltą du kartus: pirmą – kad galėtų įsigytų traukinio bilietą, antrąsyk – kad patektų į peronus. Šis statinys visiškai nepritaikytas neįgaliesiems, todėl neužtikrinamos šių žmonių lygios teisės ir galimybės, pažeidžiami socialinės integracijos principai“, – teigia miesto meras.
V. Tomkus sako, jog gyventojų, kuriems reikia patogesnės ir patrauklesnės aplinkos, nuolatos daugėja, vis daugiau žmonių turi judėjimo, suvokimo ir kitokių sunkumų. „Ši gyventojų dalis patiria netiesioginę diskriminaciją dėl nepritaikytos fizinės aplinkos. Tai – didelė problema, kurią išspręsti viena miesto valdžia neturi finansinių galimybių“, – kalba Kaišiadorių miesto vadovas.
Pasak jo, savivaldybė vis dažniau sulaukia skundų iš miesto gyventojų, taip pat ir neįgaliųjų pretenzijų, kada pagaliau viadukas bus pritaikytas. Deja, miesto vadovai atsakymo šiems žmonėms pateikti negali. „Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie specialiųjų poreikių turinčių žmonių savarankiškumą, galimybę jiems judėti laisvai. Kaišiadorių miesto erdves stengiamės kiek įmanoma pritaikyti negalios žmonėms. Tačiau pėsčiųjų tiltas – didžiausia kliūtis, ribojanti miesto neįgaliųjų savarankiškumą“, – sako V. Tomkus.
Neįgalių žmonių judumą turėtų užtikrinti Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408. Jos tikslas – sukurti palankią aplinką ir sąlygas oriam ir visaverčiam neįgaliųjų gyvenimui Lietuvoje, užtikrinti lygias galimybes ir neįgaliųjų gyvenimo kokybę.
Mero teigimu, įgyvendinant programą, kuria siekiama sukurti darnią aplinką ir sąlygas, veiksmingai plėtoti neįgaliųjų socialinės integracijos procesus Lietuvoje ir užtikrinti nacionalinių teisės aktų, nustatančių neįgaliųjų socialinę integraciją bei lygias galimybes, ir Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą, dalyvauja ir Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldi bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Pastarajai priklauso ir Kaišiadorių tiltas per geležinkelį. „Pasigendame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento aktyvumo, nes panašių problemų esama daugelyje savivaldybių. Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“ tik „atsirašinėja“, tačiau iš esmės problemos nesprendžia“, – apgailestauja miesto meras.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja Jolanta Šliužienė sako, kad apie Kaišiadorių viaduko pritaikymą neįgaliesiems diskutuota ne sykį. „Mūsų pozicija – vienareikšmiška. Visi objektai turi būti pertvarkomi ir pritaikomi įvairių negalių turintiems žmonėms. Tai daryti įpareigoja Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią ratifikavo ir Lietuva“, – teigia J. Šliužienė.
Be to, pasak jos, aplinkos ministro pasirašytuose ir nuo šių metų gegužės 1-osios įsigaliojusiuose įsakymo Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ pakeitimuose numatyta: „reglamento reikalavimai taikomi rengiant geležinkelių infrastruktūros statinių projektus.“ „Visi pastatai, objektai turi būti įrengiami pagal universalaus dizaino principus, kad būtų suteikta galimybė jais naudotis kiekvienam – tiek turinčiam negalią, tiek vyresnio amžiaus žmogui ar tėvams su mažais vaikais“, – pabrėžia J. Šliužienė.
Savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ ieško sprendimų
Galimybė pertvarkyti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį numatyta sprendime dėl geležinkelių infrastruktūros IX B transporto koridoriaus atšakos modernizavimo ruože Vilnius–Kaunas. Kaišiadorių savivaldybės administracija dar 2012-aisiais statytojui AB „Lietuvos geležinkeliai“ išdavė leidimą įgyvendinti projektą.
„Tam, kad pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio taptų patogus visiems miestiečiams, reikėtų uždengti jį ir laiptus, taip pat įrengti tris liftus abiejose pusėse. Projektas jau buvo pristatytas visuomenei, todėl gyventojai pagrįstai teiraujasi, kada bus atliekami tilto pertvarkymo darbai. Tačiau konkretaus atsako iš bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas nesulaukiame“, – kalba V. Tomkus.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų teigimu, bendrovėje parengtas projektas „Techninė pagalba (projektavimas) linijos Vilnius–Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h“, kuriame numatyta ir Kaišiadorių stoties pėsčiųjų viaduko rekonstrukcija. Tačiau įgyvendinti šio projekto iki 2020 m. geležinkelininkai neplanuoja.
„Kadangi minėtas projektas yra didelės apimties, įgyvendinti jį bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ galės tik gavusi finansavimą. Kol kas finansavimas Europos Sąjungos lėšomis ar iš kitų šaltinių nėra numatytas“, – nesuteikia vilčių AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento vyresnysis specialistas Domas Jurevičius.
Pasak jo, AB „Lietuvos geležinkeliai“ tariasi su Kaišiadorių savivaldybe, kaip bendromis jėgomis pritaikyti viaduką sunkiai judantiems žmonėms. „Vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti nepriklausomų liftų įrengimas viaduko galuose, bet tai nepadėtų keleiviams patekti į peroną, todėl toks variantas būtų palankus tik skirtingų Kaišiadorių miesto dalių gyventojams. Šis viadukas, kaip svarbi susisiekimo jungtis vietos gyventojams ir svečiams, galėtų būti perduotas vietos savivaldybei, kaip jau buvo siūlyta Kaišiadorių savivaldybės administracijai, nes gyventojų susisiekimo klausimas šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai bendromis institucijų pastangomis“, – teigia D. Jurevičius.
Savivaldybė viena nepajėgs
Siūlymą perimti tiltą per geležinkelio bėgius savivaldybės žinion V. Tomkus vertina kaip ne visai logišką, nes be bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ miestas negalėtų vykdyti jokių rekonstrukcijos darbų. „Virš geležinkelio bėgių driekiasi laidai, kuriais teka elektros srovė. Tvarkydami tiltą per geležinkelį negalime sutrikdyti traukinių eismo. Tiek peronai, tiek tiltas – bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūra, todėl perimti viaduko nematome galimybių“, – kalba miesto meras.
Jo teigimu, buvo svarstomi ir kitokie variantai, kaip palengvinti negalią turinčių žmonių susisiekimą. Vienas jų – įrengti požeminę perėją po geležinkeliu, bet toks projektas kainuotų gerokai brangiau. „Susisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai turėtų sudaryti planą, susidėlioti prioritetus, kada kas bus padaryta. Tiltas per geležinkelio bėgius – labai svarbus infrastruktūros objektas visiems kaišiadoriečiams – tiek garantuojant jų saugumą, tiek judumą neįgaliems žmonėms. Nebenorime būti maitinami geležinkelininkų pažadais, norime žinoti, kada pagaliau mūsų miestas taps patogesnis visiems“, – pabrėžia V. Tomkus.
