Su skolininku R.D.(pavardė redakcijai žinoma) jiedu gal 20 metų bendravo šeimomis. Todėl ir skolino nedvejodamas, kai šiam pritrūko pinigų namo statybai. Visa laimė, kad pasirašė skolos raštelį Ilgai negrąžinamus pinigus 2015 metais jam pavyko prisiteisti.
„Bet už teismo sprendimą vaistų nenusipirksi“,– sako S. Baranauskas ir traukia iš marškinių kišenės kasdienę 14 tablečių porciją, kurios būtinos kaip oras po trijų miokardo infarktų. Sako, kad paskutinį prišaukė būtent ši nelemta skola. Per trejus metus daug kur buvęs ir daug kam skambinęs, tačiau realios pagalbos taip ir nesulaukęs.
Gerų žinių šioje paieškų istorijoje ėmė rastis po to, kai buvęs verslininkas pradėjo bendrauti su Lietuvos antstolių rūmais. Pirmieji ledai pagaliau pralaužti ir iš skolininko žmonos sąskaitos S. Baranauskui per keletą paskutinių mėnesių pervesta 500 eurų.
Šmaikštus sutapimas: su Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovile Satkauskiene susipažino po vienos triukšmingų televizijos diskusijų laidos, kurioje bandyta dangstyti skolininkus. „Gaila, kad negalėjau toje laidoje dalyvauti. Būčiau pasakęs, kad niekas jų su šautuvu skolintis nevarė, kaip ir pas mane su šautuvu neatvarė to žmogaus“,– prisimena S.Baranauskas.
„Kadangi nė viena oficiali Lietuvos institucija netarpininkauja asmeniui kreipiantis į Norvegijos institucijas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo, mes nusprendėme padėti gerbiamam Stasiui ne formaliais paaiškinimais, bet konkrečiais veiksmais. Akivaizdu, kad daugumai teisinio išsilavinimo neturinčių kreditorių savarankiškai surinkti ir išsiųsti visus reikiamus dokumentus į užsienio valstybę – per didelis iššūkis,“ – sako Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Lietuvos antstolių rūmai ir antstoliai padėjo S.Baranauskui surašyti prašymą dėl teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Norvegijoje, tarpininkavo kreipiantis į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, kad būtų išduotas dėl Lugano konvencijoje dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nurodytas pažymėjimas, detaliai paaiškino reikalavimus siunčiamų dokumentų vertimams. Vėliau prasidėjo intensyvus susirašinėjimas S.Baranausko prašymą nagrinėjančiu Norvegijos Kongsbergo ir Eikerio apygardos teismu.
Nors Norvegijos antstoliai dar nepradėjo išieškojimo iš skolininko R.D., pirmieji mokėjimai į kreditoriaus sąskaitą yra ženklas, kad šioje šalyje inicijuotas Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo pripažinimo procesas privertė skolininką sukrusti.
Pasak Alytaus antstolio Giedriaus Salicko, išieškojimas iš užsienyje esančių skolininkų visada sudėtingesnis. Kai vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, dažnai pavyksta pradėti komunikavimą elektroniniu būdu, nes išvykusieji suvokia, kad jiems naudingiau patiems rūpintis savo skolomis, negu palikti visą procesą antstolio paskirto kuratoriaus nuožiūrai. Tačiau R.D. skolos išieškojimui toks scenarijus netinka, nes likvidaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, Lietuvoje nėra.
Tiesa, skolininkas dažnai lankosi Lietuvoje ir vykdomoji byla jo atžvilgiu tęsiama. Antstolio iniciatyva teismas jau tris kartus skyrė R.D. baudas už teismo sprendimo nevykdymą: 100 eurų, 200 eurų, o 2016 m. lapkritį jam paskirta – 20 eurų bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Tik šios baudos kol kas beprasmės: kaip ir kitų skolų, jų išieškoti neįmanoma.
Dabar alytiškis S.Baranauskas sprendžia dvi dilemas: kada atgaus likusią skolos dalį ir kodėl savo skolomis visiškai nesirūpina Lietuvos valstybė, kuriai R.D. ir į jį panašūs skolingi gerokai didesnes sumas. Pasak S.Baranausko, R.D. išvažiavo nesumokėjęs krūvos priteistų baudų ir už nusikalstamas veikas.
