Mediko diagnozė: STT ir prokurorai – lyg apsėsti

Žmonių likimus traiškančios Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra pagaliau turės už tai sumokėti. Kyšio ėmimu apkaltintas gydytojas Gintautas Laurinavičius ne tik buvo išteisintas, bet ir iš šių institucijų prisiteisė beveik 15 000 eurų.

Teisėsaugininkų purve murdytas chirurgas G.Laurinavičius per visą procesą patyrė du infarktus ir susirgo sunkia liga.<br>M.Patašiaus nuotr.
Teisėsaugininkų purve murdytas chirurgas G.Laurinavičius per visą procesą patyrė du infarktus ir susirgo sunkia liga.<br>M.Patašiaus nuotr.
Teismuose Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai gyrėsi, kad gali žaibiškai pradėti sekti įtariamuoju tapusį asmenį.
Teismuose Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai gyrėsi, kad gali žaibiškai pradėti sekti įtariamuoju tapusį asmenį.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 14, 2018, 6:28 AM, atnaujinta Jun 14, 2018, 12:58 PM

Pareigūnai turės atlyginti 65 metų gydytojui padarytą moralinę žalą, padengti jo nuostolius, patirtus dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų, ir dalį išlaidų advokatams.

Tačiau Kaune gerbiamas ir pacientų mylimas gydytojas, medikų poezijos konkurso laureatas didelio džiaugsmo dėl pasiektos pergalės nejaučia.

Teisėsaugininkų purve murdytas chirurgas per visą procesą patyrė du infarktus ir susirgo sunkia liga.

Apkaltino kyšio ėmimu

Į STT mėsmalę G.Laurinavičius pateko dar 2011-aisiais. Tada slaptieji agentai buvo pradėję plačiai išreklamuotą operaciją prieš Kauno gydytojus, kurie buvo įtariami už kyšius ligoniams išdavinėję nedarbingumo pažymas.

Tarp daugybės gydytojų į įtariamųjų sąrašą pateko ir G.Laurinavičius, tuo metu dirbęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno skyriaus vedėjo pavaduotoju.

Į STT būstinę iškviestas gydytojas buvo apkaltintas, kad už nedarbingumo pažymą iš vienos vėžiu sergančios moters gavo 3 tūkstančių litų kyšį.

Medikas buvo nušalintas nuo pareigų.

Reikalavo prisipažinti

Toks kaltinimas sąžiningumu garsėjančiam gydytojui buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Be to, ir įtarimai G.Laurinavičiui pasirodė nelogiški – šios vėžiu sergančios moters jis gyvenime nebuvo matęs, be to, dėl jos sveikatos būklės buvo būtina duoti pažymą.

Tačiau STT tyrėjai nuolat spaudė gydytoją: „Prisipažink, kad bent 100 litų paėmei, – mes tau baudelę paskirsime, bylelę greitai baigsime ir nereikės į kalėjimą keliauti.“

Šiurpo nuo metodų

G.Laurinavičius jau buvo girdėjęs, kad toje pačioje plačiai išreklamuotoje byloje ne vienas gydytojas dėl šventos ramybės ir prisipažindavo – kad tik nereikėtų areštinės duonos paragauti.

Jau tuo metu tarp tardomų medikų iš lūpų į lūpas sklido kalbos apie STT darbo metodus.

Ypač kraupų įspūdį paliko vienos byloje figūravusios gydytojos likimas.

Šią moterį STT pareigūnai ne tik uždarė į areštinę, bet ir pagrasino, kad ten atsidurs ir ką tik kūdikį pagimdžiusi jos duktė, o mažylis bus perduotas vaikų namams.

Išsigandusi medikė pasirašė viską, ko buvo prašoma, ir netrukus mirė nuo infarkto.

Tačiau G.Laurinavičius kartu su savo advokatu Tomu Meidumi nutarė kovoti už teisybę iki galo.

Iš pamario – per 3 valandas

Kai medikas atsisakė prisipažinti, prasidėjo psichologinis spaudimas.

Būdavo – gydytojas poilsiauja Juodkrantėje, tyrėja paskambina ir liepia per tris valandas atvykti į apklausą.

Priešingu atveju gresia kardomosios priemonės pakeitimas.

Visi G.Laurinavičiaus ir jo advokato T.Meidaus bandymai teisinėmis priemonėmis pasiekti, kad būtų nutrauktas nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bent panaikintas nuolat tęsiamas nušalinimas nuo pareigų, atsimušdavo tarsi žirniai į sieną.

Prieštaravo vienas kitam

Atmesdami įtariamojo prašymus teismai kartais priimdavo vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.

Pavyzdžiui, 2013 metų rugsėjį Kauno apylinkės teismas, dar kartą pratęsdamas nušalinimą nuo pareigų, konstatavo, kad tyrėjai dar nėra atlikę visų procesinių veiksmų.

Bet skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas teigė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie įrodo įtariamojo kaltę.

Skambino ir į palatą

Neaiški būsena dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, nuolatinė įtampa, pažeminta reputacija, prokurorų vieši komentarai iki tol sveikatos problemų neturėjusiam medikui smogė itin skaudžiai – 2012 metų pabaigoje jis patyrė pirmąjį infarktą.

Ilgą laiką jis buvo gydomas ligoninėse, jam buvo atliekamos sudėtingos operacijos.

Tačiau ir tada STT tyrėjai nemažino spaudimo.

2014 metų pradžioje, kai Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamas dar vienas G.Laurinavičiaus skundas, mediko sveikatos būklė vėl pablogėjo – jis iš teismo buvo nuvežtas į ligoninę.

Tačiau STT tyrėja ir toliau jam skambino į palatą.

Brovėsi ir į namus

Net ir po to, kai advokatas T.Meidus tyrėją informavo, kad dėl silpnos G.Laurinavičiaus sveikatos kreiptųsi į jį, pareigūnė nesiliovė teorizuoti ligonio.

Vos tik sužinojusi, kad po dviejų savaičių G.Laurinavičius grįžo į namus, tyrėja nieko nepranešusi kartu su dviem bylos dokumentus nešančiais pareigūnais bandė patekti į vidų.

Namiškiams paaiškinus, jog G.Laurinavičius sunkiai serga ir netrukus bus perkeltas į kitą ligoninę, tyrėja vis tiek atkakliai reikalavo, kad jis pasirašytų įvairius dokumentus.

Kaltino pirmininko brolis

2014-aisiais, po beveik trejus metus trukusio ikiteisminio tyrimo, byla buvo perduota teismui.

Jau prasidėjus procesui paaiškėjo, kad bylą laimėti nebus lengva – mat kaltinimą per teismo posėdžius palaikė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Audrius Meilutis, Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio brolis.

Pinigus matė tik agentas

Tačiau greitai paaiškėjo, kad prokuratūros surinkti G.Laurinavičiaus kaltės įrodymai – juokingi.

Pagrindinis įkaltis buvo vaizdo įrašas, kuriame esą užfiksuota, kaip vienos medikės kabinete perduodamas kyšis.

Tačiau teisme peržiūrėjus šį įrašą nieko nebuvo matyti, kad gydytojas paimtų pinigus.

Įraše tik užfiksuota, kaip G.Laurinavičius susitinka su savo kolega, pašneka, pavarto dokumentus ir atsisveikina.

Išklausę garso įrašą taip pat niekas neišgirdo, kad būtų kalbama apie pinigus.

Kad tokia kalba buvo, tvirtino tik vienas STT agentas. Esą tuo metu, kai buvo daromas įrašas, jis buvo už durų ir prikišęs ausį girdėjo, kad minimos kažkokios sumos.

Per durų plyšį agentas net spėjo pamatyti, kokios kupiūros buvo kyšio davėjo rankose.

Leidimas gautas vėliau?

Tačiau jau tuomet G.Laurinavičiaus advokatui kilo abejonių, ar šis įrašas iš viso buvo legalus.

Mat STT pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, jog teisiamasis su savo kolega susitinka 2011 metų lapkričio 5 dieną 9 val. 30 min.

Tačiau advokatas T.Meidus išsiaiškino, kad leidimas toje patalpoje įmontuoti vaizdo įrašymo aparatūrą Kauno apylinkės teisme buvo įregistruotas tą pačią dieną, tiktai keliomis valandomis vėliau.

Pakvipus dokumentų klastojimo skandalu teismas pakvietė pasiaiškinti visus su vaizdo įrašo montavimu susijusius asmenis.

Burtininkai iš STT

Tuomet paaiškėjo, kad STT agentai, specialistai ir prokurorai yra tikri stebukladariai.

Jie net neraudonuodami aiškino, kad per pusantros valandos gauti teismo leidimą ir sumontuoti aparatūrą medikės kabinete, kur nuolat vaikšto klientai, – juokų darbas.

Tyrimą kontroliavusi tuometė Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Nomeda Urbonavičienė teigė, kad neprisimena, kaip teisėja jai davė leidimą, tačiau tvirtino, jog paprastai visi leidimai išduodami per 5–10 minučių.

STT agentas Robertas Kalibatas paaiškino, kad jau 8 val. ryto jis kartu su prokurore N.Urbonavičiene buvo teisėjos kabinete. Leidimas buvo pasirašytas iškart, ir jis šį dokumentą tuoj pat nuvežė gydymo įstaigoje jau laukusiam montavimo specialistui.

Specialistas Arūnas Paškauskas aiškino, kad aparatūrą sumontavo per pusę minutės.

Paklaustas, kaip jis tai sugebėjo padaryti, kai nuo pat ryto kabinete nuolat buvo ne tik gydytoja, bet ir vaikščiojo klientai, kiti gydytojai, specialistas teigė turintis savų paslapčių.

Agentai išvežė liudytoją

Teismo procese nepavyko išvengti ir dar vieno skandalo.

Į vieną posėdį buvo iškviestas liudyti Garliavos šeimos gydytojas Petras Laimutis, turėjęs patvirtinti, kad G.Laurinavičiui buvo perduotas kyšis.

Vyriškis atvyko į teismo rūmus ir kantriai laukė, kol teisėja jį pakvies, tačiau atėjus laikui duoti parodymus liudytojas dingo.

Veltui po visus užkampius jo ieškojo teismo posėdžių sekretorė – vyras tarsi prasmego.

Tik vėliau paaiškėjo, kad jį tiesiai iš teismo rūmų išsivežė STT agentai, matyt, supratę, kad gydytojas nešmeiš savo kolegos.

Apkalbėjo iš baimės

Vis dėlto paveikti liudytojo agentams nepavyko.

Jau kito posėdžio metu P.Laimutis labai tvirtai pareiškė nieko nežinantis apie tai, kad G.Laurinavičius paėmė pinigus.

O savo kolegą buvo apkalbėjęs tik dėl to, kad būdamas silpnos sveikatos nenorėjo atsidurti kalėjime, tad sutiko su pareigūnų pasiūlymu bylą baigti baudžiamuoju įsakymu.

2014 metų pabaigoje Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė teisiamąjį visiškai išteisino.

Teismo argumentai buvo tokie svarūs, kad prokuratūra šio sprendimo net neskundė.

Sekimą pripažino neteisėtu

Kai nuosprendis įsiteisėjo, dėl nepagrįsto persekiojimo sveikatos netekęs G.Laurinavičius nutarė toliau kovoti.

Advokatų kontoros „Meidus ir Juzukonis“ teisininkai parengė ieškinį prieš STT ir prokuratūrą.

Buvo reikalaujama, kad šios institucijos dėl neteisėtų savo pareigūnų veiksmų atlygintų 22 tūkstančių eurų turtinę ir 100 tūkstančių eurų moralinę žalą.

Vilniaus apylinkės teismas pripažino, kad G.Laurinavičius buvo sekamas neteisėtai, ir priteisė jam 21 tūkstantį eurų.

Teismas pareiškė, kad STT atstovai nesugebėjo įtikinti, kaip galima darbo metu darbo kabinete per kelias minutes įrengti ir sumontuoti slaptą sekimo aparatūrą.

Skundė visus sprendimus

Tačiau STT ir Generalinė prokuratūra nagais kabinosi, kad G.Laurinavičius negautų nė cento. Jie skundė šį ir visus kitus jiems nepalankius sprendimus.

Taip šis ieškinys buvo nukeliavęs iki Aukščiausiojo teismo ir vėl grąžintas atgal. Neseniai Vilniaus apygardos teismas priėmė, ko gero, galutinį sprendimą.

Šis ir kiti teismai vis dėlto patikėjo, kad STT agentai sugeba žaibiškai prie pašalinių žmonių sumontuoti sekimo aparatūrą, todėl G.Laurinavičiaus sekimas buvo pripažintas teisėtu.

Tačiau teismai nustatė, kad prokuratūra neturėjo jokio pagrindo surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti jį teismui.

Be to, medikas buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų.

Spėjo padaryti karjerą

Nors prie lovos prikaustytam G.Laurinavičiui pavyko laimėti 15 tūkstančių eurų, šie pinigai neatpirks nė dalies to, ko jis neteko per visą persekiojimo laikotarpį.

O neteisėtai prieš jį veikę STT pareigūnai ir prokurorai jo net neatsiprašė.

Maža to, beveik visi prie G.Laurinavičiaus persekiojimo prisidėję pareigūnai pakilo karjeros laiptais.

Ikiteisminio tyrimo metu eiline prokurore dirbusi N.Urbonavičienė tapo Kauno apylinkės prokuratūros vadove, STT specialistas R.Kalibatas – STT Kauno apygardos kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininku, o A.Meilutis – Kauno apylinkės teismo teisėju.

Savo deklaracijoje jis įrašė, kad tik teoriškai gali turėti interesų konfliktą su savo broliu – Kauno apygardos teismo pirmininku.

7

Tiek metų STT ir prokuratūros pareigūnai persekiojo niekuo dėtą Kauno mediką G.Laurinavičių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.