„Gavę Lietuvos žmonių politinį mandatą vykdyti reformas, valstiečiai ir jų koalicijos partneriai užsibrėžė uždavinius, kurie, praėjus beveik dvejiems metams po rinkimų, eilinį kartą kelia abejones, kad bus įgyvendinti. Mokesčių reforma taip pat nėra išimtis, ją įgyvendinti reikia ne tik protingo ir šiuolaikinio mokestinės sistemos modelio, bet ir vieningos politinės valdžios bei tinkamos aritmetikos“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Liberalai siūlo nepriiminėti skubotų sprendimų dėl pensijų sistemos
„Vos pasiekusi Seimą pensijų reforma jau yra taršoma. Pensijų kaupimas yra ilgalaikiškiausias finansinis kiekvieno žmogaus įsipareigojimas. Todėl negalime keisti sąlygų su kiekviena kadencija. Pensijų sistemos aiškumas turi būti nacionalinio ilgalaikio susitarimo klausimas. Dabartinei pensijų reformai nepritarsime – matome susiskaldymą valdančiojoje daugumoje ir nenorą diskutuoti nacionaliniu lygmeniu. O tai užprogramuoja bet kokio priimto sprendimo trapumą. Siūlome pensijų sistemos pertvarką perkelti bent į rudens sesiją“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.
Tačiau, nors ir nebūdami tikri dėl valdančiųjų nuostatų, liberalai visgi registruoja pasiūlymus dabar pateiktiems projektams. Liberalai siūlo naikinti „Sodros“ pensijos anuiteto monopolį. Taip pat siūloma grįžti prie planų dėl 5,5 proc. pensijų kaupimo sistemos ir bazinę pensiją grąžinti iš valstybinio į „Sodros“ biudžetą.
Mažesni mokesčiai nereiškia mažesnių biudžeto pajamų
Liberalai siūlo 2,5 VDU dydžio neapmokestinamąjį pajamų dydį taikyti jau 2019 metais. Darbas turi pranokti pašalpų alternatyvą. Platus NPD taikymas šimtus tūkstančių pašalpų gavėjų motyvuos dirbti ir ištrauks juos iš skurdo.
Taip pat siūloma panaikinti 25 proc. progresinį mokesčių tarifą ir visiems dirbantiems taikyti vieningą 21 proc. mokesčių tarifą. Darbo apmokestinimo mažinimą Lietuvai ne kartą rekomendavo Europos Komisija, Tarptautinis Valiutos Fondas, Pasaulio Bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir kitos tarptautinės institucijos.
„Džiaugiamės, kad valdantieji tiki, jog mažesni mokesčiai gali surinkti tokį patį biudžetą. Sveikiname Vyriausybės siūlymą mažinti dirbančiųjų apmokestinimą. Lietuvai, kuri artėja prie demografinės duobės yra svarbu, kad kiekvienas kuris gali dirbti – dirbtų. Mokesčių mokėtojų kiekis mažėja. Valstybė nebegali daugiau augti, kol pati nesusitvarkys struktūrinių reformų“, – teigė S. Gentvilas.
Liberalai taip pat siūlo apjungti darbdavio ir darbuotojo mokamus socialinio draudimo tarifus (18,5 proc. sujungti su 1,47 proc.) paliekant juos mokėti darbuotojams ir žeminti „Sodros“ lubas.
„Valdančiųjų reforma atrodo mažių mažiausiai įstrigusi. Siūlome iki galo apjungti socialinio draudimo įmokas, kad darbuotojai matytų visus mokesčius, kurie sumokami už jo darbo vietą. Griežtai pasisakome dėl „Sodros“ lubų – jau perregistravome siūlymą įdiegti jas be pereinamojo laikotarpio“, – komentavo S. Gentvilas.
NT mokestis – biudžetinėms įmonėms ir įstaigoms
S. Gentvilas siūlo pasitikėti savivalda. Iki šiol savivaldybių tarybos pačios nustatydavo ir rinkdavo NT mokesčius, kuriuos mokėdavo juridiniai asmenys. Parlamentaras siūlo leisti pačioms savivaldybėms apsispręsti dėl fizinių asmenų NT mokesčio, o pats mokestis būtų įskaitytas ne į valstybės, o į savivaldybių biudžetus.
„Valstybė turi pati rodyti pavyzdį, todėl siūlome NT mokesčiu apmokestinti ir visą biudžetinių ir viešųjų įstaigų bei savivaldybių valdomą turtą. Paskutinė likusi NT mokesčio lengvata juridiniams asmenims yra žemės ūkio paskirties NT turtas – siūlome išlyginti verslo sąlygas ir naikinti lengvatą“, – įžvalgomis dalijosi S. Gentvilas.
Didinti taršos mokesčius, kurie Lietuvoje yra mažiausi visoje Europos Sąjungoje
Kompensuoti biudžeto praradimus valstybė galėtų didindama taršos mokesčius. Lietuvoje taršos mokesčiai yra 9 kartus mažesni nei ES vidurkis ir net 15 kartų mažesni nei Baltijos ir Skandinavijos šalių vidurkis. Didesni taršos mokesčiai į valstybės biudžetą padėtų surinkti apie 200 mln. eurų, kurių būtų galima nerinkti iš dirbančiųjų.
„Lietuva jau dabar yra išskirtinė tuo, kad mes labiausiai apmokestiname dirbančius žmones. Geriau palikime žmonėms daugiau pinigų kišenėje, bet pasakykime jiems, kad kenksmingas vartojimas turi būti adekvačiai įvertintas“, – siūlymą argumentavo S. Gentvilas.
Lietuvos atsinaujinančių energetinių išteklių asociacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, taršos mokesčiai yra lengvai administruojami, nesukelia šalutinių neigiamų pasekmių, jų įmanoma išvengti tik mažinant taršą, jie taip pat nedidina šešėlio.
„GPM yra pats blogiausias valstybės mokestis. Jis apmokestina tai, ko didėjimu valstybė turėtų būti suinteresuota – žmonių pajamas. Be to, jis didina šešėlį ir skatina žmones slėpti pajamas. Daugelis jau minėtų tarptautinių institucijų siūlo Lietuvoje mažinti darbo mokesčius ir didinti automobilių bei taršos mokesčius. Šie mokesčiai skatina mažinti taršą, naudotis dalinimosi ekonomikos privalumais, rūšiuoti atliekas, mažinti iškastinio kuro naudojimą, efektyviau vartoti energiją – daryti viską, kas yra deklaruojami Lietuvos tikslai. Didinant taršos mokesčius reikėtų gerokai mažiau arba iš vis nereikėtų valstybės valdininkų skirstomų subsidijų tiems, kas siekia mažinti taršą ar iškastinio kuro vartojimą. Taigi, būtų mažesnis valstybės pinigų perskirstymas“, – argumentavo liberalas M. Nagevičius.
Liberalai valdantiesiems siūlo diskutuoti dėl pateiktų siūlymų ir rasti sprendimą, kaip tobulinti mokesčių sistemą.
