Po iškalbingos STT žinios paaiškino: giminės savivaldybėse ne visada bėda

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad savivaldybėse 18 proc. darbuotojų yra sutuoktiniai, giminaičiai ar sutuoktinių giminės, o kai kur susijusių asmenų susidaro ir trečdalis. Ar įmanoma pakeisti padėtį?

R.Žakaitienė: „STT reikėjo patyrinėti, kokias pareigas eina giminystės ryšiais susiję asmenys.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Žakaitienė: „STT reikėjo patyrinėti, kokias pareigas eina giminystės ryšiais susiję asmenys.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 19, 2018, 4:56 PM

– STT paskelbti duomenys lyg ir rodytų, kad daugelyje savivaldybių įsitvirtinę savotiški giminių klanai. Ar šis tyrimas neprimena bėgimo iš paskos Valstybės saugumo departamentui, paskelbusiam skandalingas verslo ryšių su politikais pažymas? – paklausėme Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės.

– Man sunku vertinti STT ketinimus, tačiau pirmiausia reikėtų apibrėžti, kas yra savivaldybių darbuotojai. Daugelis žmonių turbūt įsivaizduoja, kad tai įvairūs vadovai, turintys įvairių valdymo įgaliojimų.

Padėtis kitokia. Vidaus reikalų ministerija (VRM) ne kartą tyrė savivaldybių administracijų pareigybių pobūdį, etatų skaičių.

Šis tyrimas gerai parodė, kokias įvairias funkcijas atlieka savivaldos darbuotojai. Daugybė darbų neturi nieko bendra su viešuoju administravimu.

VRM atkreipė dėmesį, kad kai kurių savivaldybių administracijos į savo darbuotojų sąrašą įtraukia grynai techninio pobūdžio etatus, – vairuotojus, traktorininkus, sargus, kūrikus, valytojas. Kai kur realus administracinis personalas sudaro vos pusę darbuotojų.

Atsižvelgdamos į VRM rekomendacijas savivaldybės techninius darbuotojus šalina iš administracinių etatų sąrašų.

Be to, tik nedidelė dalis savivaldybių administracijos darbuotojų atlieka vadovavimo funkcijas. Pavyzdžiui, Vilniuje iš daugiau kaip 900 viešojo aptarnavimo etatų apie 740 nesusiję su jokiu vadovavimu.

– Kitaip sakant, STT pateikė formalius duomenis, kurie neatskleidžia realaus giminių ir draugų klanų įsigalėjimo masto?

– Iš tiesų blogai, kai savivaldybių administracijose dirba daug giminystės ryšiais susijusių vadovų ir jiems tiesiogiai pavaldžių asmenų. Tačiau kas negerai, jei padalinio vadovo giminaitis įsidarbina techniniu darbuotoju kitame skyriuje?

Juk reikia atsižvelgti į dar vieną aplinkybę – savivaldybėse, ypač nedidelėse, labai daug darbingo amžiaus žmonių emigruoja. Dėl nuolatinio dirbančių žmonių skaičiaus mažėjimo dažnai nėra iš ko rinktis. Ką daryti, kai rajono centre lieka vien nuo seno ten gyvenančios kelios plačios giminės ir visi vieni kitus pažįsta?

STT reikėjo patyrinėti, kokias pareigas eina giminystės ryšiais susiję asmenys. Pateikti tik procentai, kiek savivaldybėse dirba giminaičių, bet ši informacija būtų daug naudingesnė, jei būtų nustatyta, kiek jų vieni kitiems pavaldūs.

– Krinta į akis labai dideli skirtumai tarp savivaldybių – pavyzdžiui, Pagėgiuose dirba 35 proc. giminystės ryšiais susijusių asmenų, o Rokiškyje – tik 3 procentai. Aišku, skiriasi savivaldybių dydis, bet gal galima įžvelgti ir protekcionizmo požymių?

– Čia irgi reikėtų išsamesnės analizės. Neaiški darbuotojų priklausomybė. Skirtumus gali lemti labai įvairios priežastys.

Vienos savivaldybės turi daug įmonių, viešųjų įstaigų, akcinių bendrovių, jose labiau išplėtotas verslas, o visam šiam ūkiui aptarnauti reikia daugiau administravimo funkcijas atliekančių darbuotojų.

Tuo metu kitur tokių etatų gerokai mažiau. Tokiu atveju ir keli giminaičiai gali sudaryti nemažą darbuotojų dalį. Bet svarbu, kokios jų pareigos.

– Tačiau ne paslaptis, kad ir konkursus į paklausias pareigas laimi nebūtinai labiausiai jų verti asmenys. Ar Savivaldybių asociacija nemano, kad tai reali problema?

– Rimtai svarstome šią problemą. STT tyrimus dėmesingai aptariame, savivaldybės turi parengusios kovos su nepotizmu planus. Bet statistika apie giminystės ryšius mums ne ką padės, nes tai pernelyg abstrakti informacija.

Savivaldybėms labai svarbu, kad žmonės neišsivažinėtų, baigęs mokslus jaunimas sugrįžtų į savo rajoną, kuriame gyvena jų tėvai, ir ten dirbtų.

Žinoma, gali būti taip, kad specialybę įgijęs jaunuolis norės įsidarbinti įmonėje, kuriai vadovauja jo giminaitis, nes tik ten yra jam tinkama darbo vieta.

Ką tokiu atveju daryti? Ar būtinai reikėtų ieškoti darbuotojo, kurio niekas tame rajone nepažintų, o vadovo giminaičio nepriimti?

Tai būtų nuo gyvenimo realybės atitrūkęs požiūris. Juk mažuose rajonuose didelė dalis žmonių vienaip ar kitaip susiję ir būtų atvirkščia diskriminacija, jei jiems sudarytume dirbtines kliūtis įsidarbinti.

Be abejo, labai blogai, kai iš anksto žinoma, kas laimės konkursus į kokias nors vadovaujamas pareigas. Čia jau nepotizmo piktžaizdės, kurias turime šalinti efektyvios kontrolės priemonėmis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.