Anot jo, trečiadienį Vyriausybės patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos yra žingsnis į priekį, išvengiant baudos.
„Vyriausybė viską daro, kad tai pavyktų. Tai žingsnis į priekį padarytas, kad nebūtų skiriama bauda Lietuvai“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Jis negalėjo pasakyti, kokia bauda gresia Lietuvai, tačiau pagal kitų šalių pavyzdžius ji gali būti „milijoninė“.
Premjeras pridūrė, kad Lietuvos nuotekų tvarkymo lygis nėra pats aukščiausias Europoje.
„Kalbant apie nuotekų tvarkymą, mes tikrai esame atsilikę nuo tų rodiklių, kuriuos skelbia ir turi kitos Europos Sąjungos valstybės“, – kalbėjo premjeras.
Trečiadienį patvirtintais įstatymo pakeitimais ketinama įtvirtinti aglomeracijos sąvoką – bus apibrėžti miestų ir miestelių mikrorajonai, kurie turėtų būti prijungti prie centrinių tinklų.
Tačiau Vyriausybės posėdyje dalyvavęs Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas tvirtino, jog Lietuvai gali nepavykti išvengti Komisijos pradėtos pažeidimo procedūros ir dėl to gresiančios baudos.
Remiantis Vyriausybės sprendimu, žmogui leidus, vandens tiekėjas savo lėšomis nutiestų tinklus, o nesutikus, jis darbus turėtų atlikti už savo pinigus, tačiau jei to nepadarytų per 9 mėnesius, jis iš pradžių būtų įspėtas, o vėliau grėstų 70–100 eurų bauda.
EK pernai vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą.
Anksčiau skaičiuota, jog visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų.
Pagal ES direktyvą, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi ja naudotis. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė.
