Trenkė taip, kad girdėjo net aplinkinių namų gyventojai.
Sprogus troleibuso, ant kurio langų stiklų dar šviečia užrašai „Made in Czechoslovakia“, padangai nukentėjo šeši keleiviai. Sprogimo bangos būta tokios stiprios, kad ji salone nurovė troleibuso sėdynę.
Nelaimės priežastis dar aiškinasi ekspertai, tačiau čia ir aiškintis nelabai yra ko.
J.Basanavičiaus, Vasario 16-osios Akto signataro, gatvės grindinys toks baisus, kad vos alsuojantys troleibusai juo rieda vėžlio greičiu.
Bet vienoje jau neegzistuojančioje valstybėje prieš kelis dešimtmečius pagamintos transporto priemonės padanga vis tiek neišlaikė, nes šios gatvės iki valstybės atkūrimo šimtmečio nespėta suremontuoti.
Tuo metu prie Filharmonijos darbininkai per pačius karščius paskubomis rausė duobę postamentui.
Čia stovės paminklas J.Basanavičiui, kurio iki šiol dėl politikų ginčų nespėta pastatyti.
Galbūt rudenį jis iškils, galbūt dar vėliau, kai šimtmetį jau baigsime švęsti.
Apie Tautos namus ar viešbutį ant Tauro kalno, kuriuos ankstesnės Vilniaus valdžios žadėjo pastatyti valstybės šimtmečiui, išvis nėra ko kalbėti.
Tad švenčiame su griūvančiais sovietiniais Profsąjungų rūmais, arba, trumpiau, „profsojuzais“, ir pageltusiais istorijos vadovėlių puslapiais, kuriuose surašyta, kad Tautos namų idėją pirmasis 1907 metais iškėlė J.Basanavičius. Jis su kitais Lietuvos kūrėjais rinko aukas, už kurias nupirko Tauro kalną.
Deja, tautos patriarcho sumanymui ir per valstybės šimtmetį nelemta išsipildyti.
Tad vienintelis pagarbos ženklas, kurį sugeba parodyti dabartinė valdžia žymiausiam Vasario 16-osios Akto signatarui, – per minėjimus padėti gėlių ant jo kapo Rasų kapinėse.
